Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad tam tikros profesijos dėl darbo pobūdžio ir organizacinių sąlygų yra ypač pažeidžiamos psichiniams sutrikimams. Doc. dr. Eugenijus Laurinaitis atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: „Pasaulio, kokį matėme iki 2020-ųjų nebus“ – ir tai, pasak jo, ženkliai veikia žmonių emocinę būseną bei prisitaikymo galimybes.
Kodėl kai kurios profesijos yra labiau rizikingos?
Laurinaitis nurodo, kad didesnė rizika yra tarp profesijų, kurios susijusios su tiesioginiu kontaktu su žmonėmis, ilgu darbo laiku arba emociniu krūviu. Tai pirmiausia gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, teisininkai ir pardavėjai. „Tai rodo, kad daugiau kaip pusė medikų buvo perdegę, kai nebuvo jokios pandemijos ir karo. Labai daug perdegimo atvejų tarp teisininkų, kurie apie darbo laiką ironizuoja: „dirbame nuo aštuonių iki… galo“. Tos profesijos, kur dirbama su žmonėmis, neretai irgi yra perdegimo veiksnys. Tai – mokytojai, gydytojai, pardavėjai… Trečia – asmeniniai bruožai. Sugebėjimas prisitaikyti padeda išvengti perdegimo, bet prisitaikymo reikia išmokti“, – pabrėžė psichoterapeutas.
Depresija, simptomai ir gydymo problemos
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemija ir geopolitiniai įvykiai padidino nerimo bei depresijos atvejų skaičių. Vilniaus universiteto profesorė Sigita Lesinskienė primena, kad depresija pasireiškia ne tik emocinėmis, bet ir fiziologinėmis problemomis: sutrikusiu miego ritmu, apetitu, svorio pokyčiais bei kūno skausmais. Tai komplikuoja diagnostiką ir gydymą, nes dažnai sunku atskirti priežastį nuo pasekmės.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ragina vengti vien simptomus slopinančio požiūrio. Kaip teigė Ignas Rubikas: „Mūsų šalyje palyginti mažas antidepresantų vartojimas, kas rodo, kad depresija gydoma ne pasitelkiant antidepresantus, o renkantis psichotropinius vaistus. Tai yra gydoma simptomiškai ir paviršutiniškai. Psichotropinių vaistų vartojimo trukmė ir dozės mūsų šalyje didesnės, nei rekomenduojama, o ilgainiui šie medikamentai sukelia sunkią priklausomybę“.
Valstybės priemonės ir nemedikamentinis gydymas
SAM inicijuoja švietimą gydytojams apie teisingą psichotropinių vaistų skyrimą, siūlo nutraukimo planus ir riboja popierinių receptų naudojimą.
Be to, planuojama plėsti nemedikamentinio gydymo prieinamumą – didinti ambulatorinės psichoterapijos įkainius ir skatinti psichologo konsultacijas lengvo nerimo bei depresijos atvejais.
Kaip prisitaikyti ir kur ieškoti pagalbos
Laurinaitis pabrėžia prisitaikymo ir kūrybingumo svarbą: „Pirmiausiai pradėjo pandemija, o po to – karas Ukrainoje, Europos viduryje. Turime priprasti gyventi kitokiame pasaulyje“. Jis ragina ieškoti praktinių sprendimų ir bendruomeninių išeičių: mažesnės kasdienės pagalbos formos, paramos tinklai, sportas, psichoterapija ir socialinė pagalba efektyviau padeda nei vien medikamentai. „Štai žmogus, supratęs, kad nebus kas pasirūpina naminiais gyvūnais karo metu, nuvarė į Kyjivą vilkiką jiems maisto. Tokios išeitys padeda jaustis geriau“, – pasakoja specialistas.
Jei emocinė būsena trunka kelias savaites ir trukdo kasdieniam funkcionavimui, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią lėtiniams sutrikimams ir priklausomybei nuo psichotropinių medikamentų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.