Vasaros rizikos: kodėl auga žarnyno infekcijų atvejai
Vasaros laikotarpis tradiciškai susijęs su daugiau laiko praleidžiama lauke, maitinimusi iškylų metu, lankymusi turgeliuose ir maudynėmis vandens telkiniuose. Dėl to padidėja galimybė susidurti su užterštu maistu ar vandeniu, o šiltesnė aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijų ir virusų dauginimuisi. Vaistininkė Urtė Peleckytė pastebi, kad vasarą pacientų, kreipiančiųsi dėl virškinimo sutrikimų, ženkliai padaugėja.
„Žarnyno infekciją galima „pasigauti“ bet kur, ne tik kavinėse ar šviežių ledų kioskeliuose, bet ir parduotuvėse ar turgeliuose, kuriuose prekiaujama pjaustytais vaisiais ar daržovėmis, taip pat pajūrio žuvies turgeliuose. Infekcija galima namo parsinešti ir po maudynių vandens telkiniuose“, – teigia vaistininkė.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai
Infekcijos paprastai plinta per užterštą maistą ir vandenį arba tiesioginio kontakto būdu. Dažnos problemos – nepakankamai termiškai apdorota mėsa, ilgesnį laiką šilumoje laikyti pieno produktai, netinkamai nuplauti vaisiai ir daržovės, taip pat nešvarūs indai ar įrankiai. U. Peleckytė perspėja: „Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nepaisant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis ir t.t. Vasarą kylanti šiluma yra palanki terpė daugintis bakterijoms ir jau po kelių valandų maistas gali tapti ligos priežastimi“.
Ką daryti keliaujant ir per atostogas
Atostogaujant tolimuose ar egzotiniuose kraštuose rizika dar didesnė, nes vietinė mikroflora gali skirtis nuo įprastos. „Tokiu atveju sutrinka įprasta žarnyno mikroflora ir prasideda pykinimas bei viduriavimas. Virusine infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo kito, jau sergančio, žmogaus, tačiau virusai išgyvena geriamajame vandenyje ir maiste, todėl galima lengvai užsikrėsti fekaliniu-oraliniu būdu. Keliautojams labai svarbu laikytis asmeninės higienos taisyklių, atidžiai rinktis maistą, ypač gatvės, ir pasidomėti, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas gerti“, – įspėja U.
Peleckytė.
Simptomai ir pirmoji pagalba namuose
Pagrindiniai žarnyno infekcijos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai ir bendras silpnumas. Esant viduriavimui, svarbiausia apsaugoti organizmą nuo dehidratacijos: gerti skysčius mažais kiekiais, dažnai. Rekomenduojama turėti rehidracinį tirpalą vaistinėlėje, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims. Taip pat gali būti naudingi žarnyno absorbentai, spazmus mažinančios priemonės, virškinimo fermentai ir probiotikai.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors daugeliu atvejų simptomai praeina per kelias dienas, būtina stebėti savijautą. „Visada reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus. Taip pat, jei pacientą kamuoja aukšta temperatūra, jis viduriuodamas kraujuoja ar jaučia stiprų žarnyno skausmą. Skausmą lengviausia įsivertinti pagal dešimtbalę skalę“, – teigia vaistininkė U. Peleckytė. Gydytojas taip pat reikalingas, jei simptomai užsitęsia arba atsiranda ženklai, rodantys rimtesnę infekciją ir galimą reikalavimą antibiotikams.
Prevencijai svarbu laikytis asmeninės higienos, kruopščiai plauti rankas, atsargiai rinktis maistą ir vengti ilgai šilumoje stovėjusių produktų. Tinkamas elgesys padeda ženkliai sumažinti riziką užsikrėsti ir saugo ypač pažeidžiamų grupių sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.