Stabligė — reta, bet itin pavojinga bakterinė infekcija, kuri Lietuvoje diagnozuojama vidutiniškai 1–2 atvejais per metus, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dauguma žmonių stabligę sieja su rimtomis traumomis, tačiau iš tiesų rizika gali kilti ir po smulkių, lengvai pamirštamų odos pažeidimų, ypač jei jie užteršti žeme, kompostu ar gyvūnų mėšlu.
Pavojus iš smulkių žaizdų
Pasak šeimos gydytojos Elenos Šukės, klaidinga manyti, kad stabligės rizika kyla tik stipriai susižeidus. „Užsikrėsti galima ir per labai mažą žaizdelę, jei susidaro tinkamos sąlygos bakterijai daugintis. Būtent todėl į smulkius susižeidimus dirbant su žeme nereikėtų numoti ranka”, – sako E. Šukė. Stabligę sukeliančios bakterijos gali būti dirvožemyje ir dulkėse, todėl mažas įsidūrimas ar įbrėžimas, kuriame susidaro deguonies stoka, tampa palankia terpė sporoms aktyvuotis.
Dar labiau riziką didina durtinės žaizdos, pavyzdžiui įsidūrimas spygliu ar vinimi, kur žaiza siaura ir gili, dėl to viduje gali trūkti deguonies. Taip pat pavojingos žaizdos su svetimkūniais — medžio atplaišomis, žemės dalelėmis — ir traumos, užterštos kompostu ar mėšlu.
Žaizdų priežiūra ir kada kreiptis pagalbos
Net jei žaizda atrodo menka, pirmosios minutės yra svarbios. „Nedelsiant reikėtų nuplauti žaizdą tekančiu vandeniu ir muilu, pašalinti matomus nešvarumus, žaizdą gerai dezinfekuoti ir, žinoma, pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvo atlikta stabligės vakcina”, – pataria E. Šukė. Jei žaizda yra gili, durtinė, stipriai užteršta arba joje liko svetimkūnių, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Konsultacija reikalinga ir tada, jei kraujavimas nesustoja, žaizda atsirado po gyvūno įkandimo, arba žmogus nežino savo vakcinacijos istorijos. Taip pat reikėtų nedelsti pastebėjus infekcijos požymius — stiprėjantį paraudimą, tinimą, skausmą, pūliavimą ar karščiavimą.
Vakcinacija kaip pagrindinė apsauga
Šeimos gydytoja pabrėžia: „Skiepų įrašai jau kelerius metus gali būti matomi pacientų e. sveikatos portale. Jei ten įrašų nėra, galima kreiptis į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur šie duomenys turėtų būti įrašyti paciento ambulatorinėje ligos istorijoje. Visgi atsiradus žaizdai atsakymo dėl vakcinacijos dažniausiai reikia greitai ir laiko kreiptis į polikliniką jau nebūna. Tokiu atveju pacientai traktuojami kaip nežinantys apie jiems atliktus skiepus ir skiepijami taip pat, kaip negavę sustiprinančios dozės”, – sako E. Šukė.
Suaugusiesiems apsauga nuo stabligės nėra visam gyvenimui: rekomenduojama atnaujinti skiepą kas 10 metų. Lietuvoje asmenims nuo 25 metų ir vyresniems kas dešimtmetį nuo stabligės (dažnai kartu su difterija) vakcinacija teikiama nemokamai. „Atidėjus sustiprinančią dozę ilgesniam laikui, neužtikrinamas imunitetas, todėl rizika užsikrėsti didėja. Skiepo atnaujinimas kas 10 metų – paprastas, bet labai svarbus žingsnis, galintis apsaugoti nuo sunkios ligos”, – apibendrina E. Šukė.
Persirgus stabligė imunitetas nesusidaro, todėl vakcinacija yra patikimiausia apsauga. Rekomenduojama pasitikrinti skiepų istoriją prieš intensyvų darbą sode, ūkyje ar aktyvią veiklą gamtoje ir laikytis atsargumo priemonių: naudoti apsaugines pirštines, kruopščiai prižiūrėti įrankius ir nedelsti su pirmine žaizdos priežiūra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.