Žaibai visuomet kelia daug emocijų – nuo susižavėjimo iki baimės. Specialistai įspėja, kad žaibo iškrova gali sukelti rimtų, ilgalaikių sveikatos sutrikimų, todėl audros metu svarbu žinoti ne tik pagrindines prevencines priemones, bet ir pirmosios pagalbos veiksmus. Straipsnyje apžvelgiame, ką gali padaryti elektros iškrova žmogaus organizmui, kaip elgtis audros metu ir ar mobilusis telefonas iš tiesų „traukia“ žaibus.
Kaip žaibas veikia žmogaus organizmą
Žaibo iškrova gali paveikti organizmą keliais mechanizmais: tiesioginis smūgis, šoninė iškrova (side flash), žemės srovė (ground current) arba elektros laidumu perduota išlydžio energija per metalinius objektus. Pasekmės priklauso nuo iškrovos dydžio ir atstumo: nuo paviršinių nudegimų iki gyvybei pavojingų būklių. Dažniausiai įvyksta širdies ritmo sutrikimai ar net sustojimas, kvėpavimo nepakankamumas, nervų sistemos pažeidimai, regos ir klausos sutrikimai.
„Visų pirma, gali būti pažeistos [smegenys](http://www.delfi.lt/temos/smegenys/) (smegenų sritys, atsakingos už tam tikrus centrus (klausos, atminties, regos), todėl dažnai žmogus atsigavęs po šios elektros iškrovos gali ne tik prarasti atmintį, bet ir skųstis koordinacijos sutrikimais“, – įspėja vaistininkas.
Be tiesioginių elektromagnetinių pažeidimų, dažnas padarinys – fiziologinės traumos po kritimo ar nuo išmetamų šilumos protrūkių. Net ir tie, kurie atsigavo, gali ilgą laiką jausti nuovargį, galvos skausmą, atminties sutrikimus ar sensorinius sutrikimus.
Ar mobilusis telefonas traukia žaibus?
Vienas iš plačiai paplitusių mitų – kad telefonas veikia kaip žaibolaidis. Telekomunikacijų atstovas šį mitą paneigia:
„Didesnę žaibo grėsmę kelia neatsargus elgesys audros metu, o ne pats mobilusis telefonas. Žaibuojant nerekomenduojama eiti į lauką, o jei nėra kitos galimybės, reikia stengtis neatsidurti netinkamoje vietoje – ant aukštų vietovių, kur šalimais nėra kitų aukštesnių objektų, prie ar ant vandens telkinių, šalia medžių ar aukštų metalinių statinių, kurie yra puikūs elektros laidininkai.
Būtent čia žmonės dažniausiai ir nukenčia nuo žaibo iškrovos“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
Todėl pats telefonas tik iš dalies gali būti rizikos veiksnys: laikant įrenginį rankoje atviroje teritorijoje žmogus vis tiek yra pavojingoje pozicijoje. Didesnė rizika yra prijungus įkroviklį prie tinklo – smūgio metu elektros instaliacija gali tapti laidininku. Laidininkais taip pat yra metaliniai rėmai, stogai, laiptinės turėklai ir kiti objektai.
Pirmoji pagalba ir prevencija
Jei žmogų nutrenkia žaibas arba jis parūpo dėl galimų sužalojimų, pirmiausia skambinkite 112. Patikrinkite kvėpavimą ir pulsą; jei jų nėra, reikia pradėti gaivinimą. Svarbu atitraukti nuo galimų papildomų pavojų – metalinių konstrukcijų, vandens. Nudegimus galima uždengti švariu audiniu, bet nerekomenduojama atplėšti klostes ar naudoti tepaliukus be medikų nurodymo. Jei įtariamas stuburo pažeidimas, nesukite nukentėjusio asmens be būtinybės.
Audros metu venkite atvirų plotų, aukštų ar izoliuotų objektų, medžių ir vandens telkinių. Jei esate automobilyje, dažniausiai saugiausia likti viduje, vengiant liesti metalines dalis. Jeigu jaučiate paniką, padės lėtas, gilaus kvėpavimo pratimas; raminti gali ir šilta pipirmėčių, melisų ar ramunėlių arbata.
Žaibo smūgis yra retas, bet potencialiai mirtinas įvykis. Geriausia prevencija – sąmoningas elgesys audros metu, greita pagalba sužeistajam ir vengimas rizikingų situacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.