Periferinių arterijų liga (PAL) yra rimta kardiovaskulinės sistemos patologija, kuri dažnai ilgą laiką vystosi be išreikštų simptomų. Dėl kraujagyslių aterosklerozės sumažėja arterinis kraujo tekėjimas į apatinę galūnę, o vėliau tai gali sukelti skausmą, negyjančias žaizdas ir net galūnių amputaciją. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir greitas reagavimas yra lemiami gydymo sėkmei ir galimybei išsaugoti pėdą ar blauzdą.
Kas yra periferinių arterijų liga ir kaip ji prasideda?
PAL yra arterijų aterosklerozės išraiška, kuri apima kojų arterijų susiaurėjimą ar užsikimšimą. Iš pradžių liga dažnai būna besimptomė, todėl pacientai gali nesuprasti, kad kraujotaka sutrikusi. Vienas ankstyviausių požymių yra protarpinis šlubavimas – skausmas ar nuovargis blauzdos raumenyse vaikštant, priverčiantis sustoti ir pailsėti. Ignoruojant šiuos signalus, spindis gali toliau siaurėti ir bėgant laikui žmogus nebepajėgia nueiti net trumpo atstumo.
„Į mūsų specialistus kreipėsi sunkiai ilgesnius atstumus pėsčiomis įveikiantis, į penktą dešimtį vos įkopęs ligonis, kuriam nustatytas didelio laipsnio protarpinis šlubavimas. Pacientui diagnozavome ilgą apatinės galūnės magistralinių arterijų užsikimšimą, nusitęsiantį per paviršinę šlaunies ir pakinklio arterijas.
Klasikiniu atveju dėl tokio ilgo magistralinių arterijų pažeidimo pacientas būtų buvęs operuojamas chirurginiu būdu – formuojant šuntą, tačiau nusprendėme išbandyti naują aterektominį prietaisą ir atstatyti arterinę kraujotaką minimaliai invazyviu būdu“, – apie sprendimą pasakoja gydytojas.
Naujos minimaliai invazyvios galimybės
Per pastaruosius metus endovaskuliniai metodai tapo technologiškai pažangesni ir leidžia sėkmingai gydyti net ilgesnius arterijų užsikimšimus. Mechaninė aterektomija, stentavimas ir specialūs kateteriai leidžia išvalyti arterijas, atstatyti spindį ir pagerinti kraujotaką per minimalų pjūvį kirkšnies srityje. Tokios procedūros paprastai yra atliekamos per vieną prieigos tašką ir pacientas greičiau sugrįžta į įprastinę veiklą nei po atviros chirurgijos.
„Didžiausias tokio gydymo privalumas – galimybė pacientui išvengti arba nutolinti atvirą operaciją ir dažnu atveju jau kitą dieną grįžti namo su pilnai regresavusiais periferinių arterijų ligos simptomais“, – teigia gydytojas.
„Šis atvejis rodo, kad turime visas galimybes ir priemones dažniau taikyti tobulesnius endovaskulinius gydymo metodus, nors anksčiau sudėtingesniais atvejais ligonius būtų buvę įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu“, – pasakoja specialistas.
„Šiuo specifiniu atveju, apatinės galūnės magistralinių arterijų okliuzija buvo labai ilga. Pro visą jos ilgį, sėkmingai pavykus praeiti su specialiais pravedėjais ir nukreipiančiaisiais kateteriais, buvo taikyta mechaninės aterektomijos priemonė, dėka kurios iš užakusių arterijų srities buvo saugiai išvalytos aterosklerotinės plokštelės su trombinėmis masėmis. Po to sekė paruoštų arterijų plėtimas ir stentavimas, pilnai atstatant jų spindžius arterinio kraujo tėkmei“, – teigia intervencinis radiologas ir priduria, kad pacientas, vis dar gulėdamas ant operacinio stalo, iš karto pajautė sušilusios blauzdos ir pėdos klinikinį efektą. Be to, pacientas jau kitą dieną buvo išleistas namo, kai palyginus pooperacinis laikotarpis po atviros chirurginės operacijos truktų ilgiau.
„Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos vienos iš pačių inovatyviausių ir moderniausių procedūrų šalyje, ypač, jei kalbėsime apie šį atvejį. Gydytojui M. Buitkui, bei šios operacijos eigoje dalyvaujant ir man, pavyko pritaikyti labai modernų trombų išsiurbimo įtaisą, kokį vienintelė Lietuvoje turi tik mūsų ligoninė, bei įdėti šiuo metu geriausius klinikinius rezultatus garantuojantį vaistais dengtą stentą. Šių pastangų dėka pavyko pilnai atstatyti pacientui kraujotaką be jokių komplikacijų.
Praėjus kelioms dienoms pacientas, kuris jautėsi gerai, buvo išrašytas į namus. Po kurio laiko pats skambinau šiam pacientui pasiteirauti apie jo savijautą ir išgirdau džiugų teigiamą atsakymą bei nuoširdžią paciento ir jo artimųjų padėką dėl sėkmingai atliktos operacijos“, – pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis radiologas dr. Andrius Pranculis.
Pirmieji simptomai ir prevencija
Svarbiausi požymiai: protarpinis šlubavimas, blauzdos ar pėdos tirpimas vaikštant, ramybės skausmas, negyjančios žaizdos. Rizikos veiksniai – rūkymas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas. Ankstyvas kreipimasis į gydytoją, kraujagyslių ištyrimas (ankle-brachial index, echoskopija, angiografija) ir rizikos veiksnių korekcija gerokai padidina galimybes išvengti komplikacijų.
Endovaskulinis gydymas gali būti kartojamas esant pakartotiniams užsikimšimams, tačiau būtina reguliari kontrolė pas angiochirurgus ir medikamentinis rėžimas. Kuo anksčiau pradėtas gydymas – tuo didesnė tikimybė išsaugoti galūnę ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.