Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo žinutės ir vaizdo įrašai, skatinantys jaunuolius dalyvauti pavojinguose eksperimentuose. Vienas iš jų — taip vadinamas „Blackout Challenge“ arba lietuviškai „Užtemimo iššūkis“ — kelia tiesioginę grėsmę sveikatai ir gyvybei, todėl specialistai ir tėvai ragina imtis skubių prevencinių priemonių.
„Blackout Challenge“ (liet. „Užtemimo iššūkis“) – pavojingas tarp jaunimo plintantis iššūkis.
„Rubrika: SOS Tėvai. Sakom, na mes tikrai tokie nebuvom! Ach, kai pasiklausai vyresniųjų patirties, visada visko buvo ir dar kiek buvo… Ši mada tikrai nėra nauja. Bet taip greitai niekas po pasaulį neišplisdavo, kaip dabar… Mūsų medikai jau antrą kartą susiduria su „Blackout Challenge“ (liet. „Užtemimo iššūkis“) vykdami į iškvietimą.”
Kas tai yra ir kodėl tai pavojinga
Apatinio kvėpavimo apribojimas arba savanoriškas deguonies atėmimas nuo organizmo siekiant sukelti trumpalaikį sąmonės netekimą gali sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą arba mirtį. Jaunuoliai dažniausiai naudoja diržus, virves ar net rankas, siekdami sulėtinti ar visiškai nutraukti kvėpavimą, o tai atrodo kaip „egzistencinė“ provokacija ar būdas pritraukti dėmesį socialiniuose tinkluose. Deja, pasekmės gali būti katastrofiškos ir neatitaisomos.
Kaip atpažinti dalyvavimą iššūkyje
Tėvams ir pedagogams svarbu žinoti rizikos ženklus: neįprasti žymėjimai ant kaklo (mėlynės, paraudimai), dažni galvos svaigimo epizodai ar sąmonės netekimo priepuoliai, neaiškių daiktų (diržai, virvės) atsiradimas, padidėjusi savęs filmavimo veikla ar staigūs elgesio pokyčiai susiję su socialiniais tinklais. Stebėkite vaikus ne tik namuose, bet ir jų elgesį virtualioje erdvėje.
Pirmosios pagalbos žingsniai
Jeigu pastebite, kad vaikas prarado sąmonę ir nereaguoja, būtina veikti greitai: patikrinkite sąmonę, švelniai pakratydami per pečius ir pašaukę vardu.
Patikrinkite kvėpavimą (atloškite galvą, pakelkite smakrą ir stebėkite iki 10 sekundžių). Jei kvėpuoja, paguldykite ant nugaros ir pakelkite kojas apie 30 cm, o skambinti pagalbai (112). Jeigu kvėpavimo nėra arba jis nenormalus, pradėkite gaivinimą: įpūskite oro 2–5 kartus kol krūtinė pakils, tada darykite 30 krūtinės paspaudimų ritmu 100–120 per minutę; kartokite ciklą 30:2 iki atvykstant medikams arba kol žmogus atsigaus. Jei yra automatinis išorinis defibriliatorius – naudokite pagal instrukciją.
Prevencija ir pagalba tėvams
Atvira, nebaudžianti komunikacija su vaikais apie interneto turinį ir grėsmes padeda sumažinti riziką. Mokykite vaikus kritiškai vertinti vaizdo įrašus ir nebandyti iššūkių, kurių reikšmės jie nesupranta. Stebėkite elgesio pokyčius, bendraukite su mokytojais ir psichologais ir nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei kyla įtarimų dėl vaiko elgesio ar psichinės sveikatos. Taip pat svarbu bendradarbiauti su kitais tėvais ir šviesti bendruomenę apie realią šio „mados“ kainą.
Tarptautiniai atvejai, įskaitant mirtinus incidentus Jungtinėje Karalystėje ir JAV, primena, kad algoritmai ir pavojingas turinys socialiniuose tinkluose gali prisidėti prie tragedijų. Todėl svarbu informuoti vaikus, stebėti jų skaitmeninę aplinką ir žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą kritinėje situacijoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.