Europos Komisijos paskelbtame dokumente „Europos veiksmų kompleksas dėl demografinių pokyčių“ nuskambėjo teiginys, kuris sukėlė aštrias diskusijas: iki 2060 m. iki 39 proc. išmetamųjų teršalų generuos vyresni nei 65 metų žmonės. Šis skaičius ir pati asociacija tarp amžiaus ir emisijų viešojoje erdvėje buvo priimta prieštaringai, o Lietuvoje reakciją sukėlė Žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko pasisakymai.
Europos Komisija taip pat pažymi, kad demografiniai pokyčiai keičia gyventojų amžiaus struktūrą: 2030 m. europiečių vidutinis amžius bus apie 45 metus, o tam įtakos turi žemas gimstamumas ir ilgesnis gyvenimo trukmė. Atskirų šalių pavyzdžiai – Vokietijoje, Italijoje ar Graikijoje didelė dalis gyventojų jau yra 65 metų ir vyresni. Lietuvoje Valstybės duomenų agentūra fiksuoja reikšmingą pagyvenusių žmonių dalies augimą, ypač tam tikruose regionuose.
Kritika ir argumentai iš Lietuvos
LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas viešai kritikavo komunikatą ir kelia klausimą, ar tokie skaičiavimai neprivers visuomenės suvokti vyresnio amžiaus žmonių kaip problemos. Jis savo komentaruose atkreipė dėmesį į klimatinių rodiklių ir demografijos maišymą bei pateikė ryškią žemės ūkio analogiją:
„Žemės ūkyje mes jau priėjome iki to, kad mūsų karvės yra vertinamos ne pagal tai, kiek jos duoda pieno, kiek atsiveda veršių, bet pagal tai, kiek jos išskiria metano dujų, – neslėpė pasipiktinimo **E.Pranauskas**. – Karvių medžiagų apykaita yra tokia, kad žolė iš pradžių rūgsta karvės prieskrandyje ir todėl išsiskiria metanas. Iš kitos pusės vėlgi žiūrima, kiek vienokia ar kitokia forma CO2 išsiskiria augalininkystėje.Žinote, man pačiam toks komunikatas iš vienos pusės atrodo labai keistas, o iš kitos pusės – turbūt logiška, kad CO2 skaičiavimas nuo gyvulių, nuo augalų kada nors turės ateiti iki žmogaus.
Pradėsime mokėti už teisę gyventi! Aš taip grubiai kalbu, bet šis EK komunikatas skirtas spręsti demografines problemas.Kalbama apie pensijas, kalbama apie jaunimo įdarbinimą, apie emigrantų priėmimą į laisvas darbo vietas, bet… koks velnias tempia kažką už liežuvio įdėti tą pasakymą, kad seni žmonės emituoja didžiąją dalį CO2. Nežiūrima, kaip tu tvariai naudoji chemines medžiagas, kokias technologijas taikai, kiek augalas medžiagų pasisavina, bet kažkodėl žiūrima per žmogaus amžiaus kriterijų.Na, jeigu dar tai būtų EK medžiaga apie klimatą, tai gal dar kas nors ir tiktų, bet kada kalbama apie demografiją, aš niekaip negaliu suprasti, kodėl rašoma apie CO2 emisiją”.
Taip pat komunikate pažymima, kad vyresni žmonės dažniau gyvena mažesniuose, senesnės statybos namuose ir užmiesčiuose, todėl būsto šildymas ar transportas išauga į asmeninės emisijos dalį. Kaip teigiama dokumente, tai gali lemti didesnes išlaidas energetikai ir didesnį vienam gyventojui tenkantį taršos lygį.
**– Komunikate pabrėžiama, kad vyresni žmonės paprastai gyvena mažesniuose namų ūkiuose, kurie, matyt, senesnės statybos, esą suvartoja daugiau energetinių išteklių, todėl vienam gyventojui tenka daugiau ir teršalų. Na, pavyzdžiui, jei žmogus šildo savo būstą anglimi, tikrai bus didesnė oro tarša nei apsišildant medienos granulėmis ar elektra. Be to, senukai dažniau nei jaunimas gyvena užmiesčiuose, todėl važinėja savo automobiliais, kurie irgi teršia orą.**
Ką svarbu žinoti ir ką reikėtų taisyti
Tokia analizė gali būti klaidinanti, jeigu neatskiria tiesioginių asmeninių emisijų nuo netiesioginių, susijusių su būsto infrastruktūra, regionine prieiga ir gyvenimo būdu. Politikai ir institucijos turėtų pateikti aiškią metodiką: ar skaičiuojama pagal namų ūkių energijos vartojimą, perkamų prekių pėdsaką ar vienam asmeniui tenkantį šildymo ir transporto kiekį. Be to, viešas komunikatas privalo vengti stigmatizuojančių formulavimų, galinčių kurstyti amžiaus diskriminaciją.
Rekomendacija – atskirti demografinius rodiklius nuo klimato politikos instrumentų, investuoti į namų renovaciją, atnaujinti šildymo sistemas ir gerinti viešą transportą regione, o ne smerkti konkrečias amžiaus grupes. Dialogas tarp Komisijos, nacionalinių institucijų ir visuomenės yra būtinas, kad sprendimai būtų tikslingi, teisingi ir veiksmingi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.