Latvija paprašė Europos Sąjungos skirti papildomus 7 mlrd. eurų iš artimiausio septynerių metų biudžeto, kad padengtų didesnes gynybos išlaidas ir kompensuotų ekonomines pasekmes, atsiradusias nutraukus ryšius su Rusija. Šią informaciją leidiniui „Politico” pateikė šalies premjeras Andris Kulbergsas.
Kiek tai reiškia Latvijos biudžetui?
Prašoma suma sudarytų beveik pusę Latvijos prognozuojamų gynybos išlaidų per minėtą laikotarpį: vyriausybė skaičiuoja, kad per septynerius metus gynybos išlaidos gali siekti apie 15,12 mlrd. eurų. Premjeras pabrėžia, kad šie pinigai leis šaliai užtikrinti tiek savo, tiek vakarų partnerių saugumą.
„Mes didiname biudžeto deficitą iki maksimalaus ir iš šių skolų apmokame visos Europos gynybą”, – tikino jis. Pasak A. Kulbergso, dauguma išleistų lėšų grįš į Vakarų ekonomiką, nes Latvija perka ginkluotę iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos ir Nyderlandų: „Mes maitiname jų ekonomiką.” Ši logika atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės investicijos į gynybą gali turėti platesnį poveikį ES ekonomikai.
Politinis ir ekonominis kontekstas
Latvijos vadovybė teigia, kad prekybinių ir kitų ryšių su Rusija nutraukimas yra būtinas nacionalinio saugumo ir principų požiūriu. Birželį premjeras paskelbė ketinimą nutraukti prekybinius santykius su Rusija, pavadindamas jas nereikalinga priklausomybe. Tačiau tokie veiksmai turi būti derinami su ES, nes bendroji rinka ir vieninga prekybos politika apsprendžia, kaip valstybės narės gali keisti ekonominius santykius.
Politinis debatas papildė „Progresyviųjų” partijos kandidato į ministro pirmininko pareigas Andrio Šuvaevso nuomonė, kad laikui bėgant Rygos politika Maskvos atžvilgiu gali keistis, ypač jei bus švelninamos sankcijos kai kuriems rusų verslininkams.
Pramonės ir saugumo iššūkiai
Premjeras atkreipė dėmesį į farmacijos sektorių: pagal A. Kulbergso teiginius, šalies farmacijos pramonė negalės greitai persiorientuoti į kitas rinkas. Valdžia ketina aptarti šį klausimą su farmacijos įmonių vadovais, nes gamybos pajėgumai gali būti svarbūs tiek ekonomikos stabilumui, tiek nacionaliniam saugumui.
Toks prašymas ES biudžetui kels diskusijas apie solidarumą, prioritetus ir biudžeto perskirstymą tarp valstybių narių. Kai kurios ES šalys gali palaikyti paramą, matydamos investicijas į gynybą kaip bendro saugumo stiprinimą, o kitos gali kelti klausimus dėl fiskalinės atsakomybės, kompensacijos kriterijų ir politinių precedentų.
Be abejo, tolimesnis procesas priklausys nuo derybų Brisele, ekonominių vertinimų ir politinės valios pritarimui. Latvijos prašymas atspindi platesnį regioninį susirūpinimą ir išryškina, kaip geopolitiniai sprendimai verčia keisti tiek nacionalinę, tiek bendrijos ekonominę politiką.
