Niujorko meras paskelbė apie daugiau nei 170 tūkst. anksčiau neskelbtų dokumentų paviešinimą, kurie atskleidžia, kad po 2001 metų Rugsėjo 11-osios išpuolių miesto pareigūnai žinojo apie pavojų oro kokybei prie „Ground Zero“, bet visuomenei ne kartą buvo teigiama priešingai. Dokumentai rodo, kad tyrimuose buvo aptikta asbesto ir kitų kenksmingų medžiagų, aprašytų kaip aptinkami „beveik visur“, o tai kelia rimtų klausimų dėl informacijos skaidrumo ir atsakomybės prisiėmimo tuo metu.
Dokumentų turinys ir jų reikšmė
Paviešinti dokumentai apima platų spektrą tyrimų, vidaus pranešimų ir sveikatos įvertinimų, kuriuos atliko miesto institucijos. Jie leidžia rekonstruoti, ką tiksliai valdžia žinojo apie rizikas ir kada šios žinios buvo prieinamos sprendimų priėmėjams. Tokio masto informacijos atskleidimas – daugiau nei 170 tūkst. puslapių – suteikia galimybę nepriklausomiems tyrėjams, sveikatos specialistams ir visuomenei patikrinti ankstesnes versijas ir įvertinti, ar buvo sistemingai minimizuojami pavojai.
Sveikatos pasekmės ir statistika
Ilgalaikės pasekmės pastebimos per kelis dešimtmečius. Rugsėjo 11-osios memorialo duomenimis, į Pasaulio prekybos centro sveikatos programą („World Trade Center Health Program“) užsiregistravo mažiausiai 140 tūkst. žmonių iš visų JAV valstijų, o 49 tūkst. žmonių diagnozuotas oficialiai su Pasaulio prekybos centru siejamas vėžys. Meras akcentavo, kad „Žmonės susirgo todėl, kad vadovai, kuriais jie pasitikėjo, jiems melavo ir sakė, jog kvėpuoti nuodingu oru yra saugu“.
Be to, meras atkreipė dėmesį į dar vieną skaudžią aplinkybę: „Bėgant metams ir didėjant žmonių aukų skaičiui, Rugsėjo 11-osios kainą suvokiame kaskart, kai dar vienas niujorkietis iš mūsų atimamas pernelyg anksti.“ Šie žodžiai pabrėžia, jog ilgalaikės ligos ir mirtys dėl išpuolių sukeltų sveikatos problemų gali peržengti tiesioginių aukų skaičių tuo pačiu metu.
Ką tai reiškia politikai ir gyventojams
Paviešinimas iškelia klausimus dėl atsakomybės, kompensacijų ir prevencijos politikos.
Daug žmonių – pirmųjų gelbėtojų, gelbėjimo operacijose dalyvavusių darbuotojų, vietos gyventojų ir statybų darbininkų – gali turėti teisę į papildomą medicininę priežiūrą, gydymą ir kompensacijas. Taip pat atsiranda politinė ir visuomeninė prievolė užtikrinti, kad ateityje informacija apie sveikatos rizikas būtų skelbiama nedelsiant ir aiškiai.
Pernelyg ilgas informacijos slėpimas mažina pasitikėjimą institucijomis ir pabrėžia, kaip svarbu turėti nepriklausomus aplinkos ir sveikatos stebėsenos mechanizmus. Dabar, kai dokumentai tapo vieši, prasideda naujas etapas – nepriklausomi tyrimai, galimos teisminės procedūros ir politinės diskusijos dėl to, kaip geriausiai padėti tiems, kuriuos paveikė ilgalaikės pasekmės.
Galiausiai tai yra priminimas, kad katastrofų valdymas neapsiriboja skubiniais veiksmais įvykio vietoje – svarbu užtikrinti nuolatinę stebėseną, atvirą komunikaciją ir ilgalaikę paramą žmonėms, kuriems kilo rizika dėl to, kad jiems nebuvo pateikta pilna ir laiku informacija.