Komfortabili patalpos drėgmė paprastai svyruoja apie 50–60 proc. Kartais akivaizdžius drėgmės perteklius atpažįstame iškart – atsiranda pelėsis, nemalonus kvapas ar matomi kondensacijos pėdsakai. Tačiau pernelyg sausas oras dažnai lieka nepastebėtas, nors jo pasekmės namams ir sveikatai gali būti reikšmingos.
Kaip sausas oras veikia organizmą
Sausas patalpų oras apsunkina deguonies įsisavinimą, sukelia nuovargį, sumažina miego kokybę. Dėl sumažėjusios oro drėgmės džiūsta akių, nosies ir gerklės gleivinė, prastėja odos būklė – ji tampa sausa, šerpetota, džiūsta lūpos. Tai taip pat veikia plaukus ir nagus: jie gali skilinėti ir lūžinėti dažniau. Be to, sausas oras kenkia balso stygoms ir gali padidinti kvėpavimo takų dirglumą.
Rizikos sveikatai ir aplinkai
Žemos drėgmės terpėje virusai, sukelti peršalimo ligų ar gripo, gali išlikti aktyvesni ir lengviau plisti. Sausas oras gali pabloginti astmos ir alergijų simptomus, taip pat skatinti statinio elektrinio krūvio susidarymą, dėl kurio įsielektrina drabužiai ir plaukai. Taip pat dulkės kyla dažniau, o mediniams namų elementams, parketui, laminatui ir muzikos instrumentams per daug sausa aplinka gali pakenkti – mediena traukiasi, atsiranda įtrūkimų.
Kaip palaikyti tinkamą drėgmę
Paprastai užtenka palaikyti 40–60 proc. santykinės drėgmės. Paprasčiausias trumpalaikis būdas padidinti drėgmę – palikti atvirus indus su vandeniu arba džiovinti drėgnus skalbinius ant radiatorių. Taip pat patartina vėdinti patalpas bent du kartus per dieną po 5–10 minučių plačiai atvėrus langus: trumpas pravėrimas neveikia taip efektyviai kaip platus vėdinimas.
Oro drėkintuvai: tipai ir pasirinkimas
Jei paprasti būdai nepadeda, verta rinktis oro drėkintuvą. Yra kelios pagrindinės technologijos: šalto garo, karšto garo ir ultragarsiniai modeliai. Šalto garo drėkintuvai suvartoja mažai energijos ir gali šiek tiek vėsinti patalpą, tačiau jų galingumas dažniausiai mažesnis.
Karščio garo prietaisai veikia panašiai kaip virdulys – užkaitinamas vanduo sumažina bakterijų riziką, bet jie sunaudoja daugiau elektros energijos. Ultragarsiniai drėkintuvai dirba tyliai, leidžia reguliuoti garų temperatūrą ir yra ekonomiški.
Priežiūra ir saugumas
Renkantis drėkintuvą svarbu atsižvelgti į aptarnaujamą plotą, vandens rezervuaro talpą, drėgmės jutiklį (higrometrą), laikmatį ir filtrus. Vanduo turėtų būti keičiamos reguliariai, prietaisus reikia valyti pagal gamintojo nurodymus, kad būtų išvengta bakterijų ir pelėsio augimo. Taip pat nevertėtų persistengti su drėkinimu – per didelė drėgmė gali skatinti pelėsį ir kitus nepageidaujamus mikroorganizmus.
Gydytojai rekomenduoja drėkintuvus ypač ten, kur gyvena žmonės, sergantys astma, lėtiniu bronchitu, alergine sloga ar atopiniu dermatitu. Tinkamai palaikomas mikroklimatas padeda išsaugoti sveikatą, komfortą ir namų būklę žiemą, kai šildymo įrenginiai išsausina orą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.