Internete galima rasti daugybę receptų, žadančių per kelias dienas „išvalyti“ kraujagysles, pašalinti iš sąnarių susikaupusias „druskas“ ar padėti kepenims atsikratyti toksinų. Dažniausiai tokiuose receptuose minimi įvairūs augalai, citrina, česnakas, medus, imbieras ar kiti virtuvėje lengvai randami produktai.
Skamba patraukliai, tačiau žmogaus organizmas nėra vamzdynas, kurį būtų galima tiesiog „praplauti“. Kraujagyslių būklė, kepenų veikla ir sąnarių problemos yra kur kas sudėtingesnės, todėl svarbu suprasti, ką iš tiesų galima pasiekti mityba ir gyvenimo būdu, o kur prasideda klaidinantys pažadai.
Ar organizmui apskritai reikia „valymo“?
Žmogaus organizmas nuolat pats šalina medžiagų apykaitos produktus. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka kepenys, inkstai, plaučiai ir virškinimo sistema.
Dėl to sveikam žmogui paprastai nereikia specialių sulčių dietų, arbatų ar trumpalaikių „detox“ programų tam, kad organizmas galėtų atlikti savo įprastas funkcijas.
JAV Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras nurodo, kad atlikta nedaug kokybiškų tyrimų apie vadinamąsias detoksikacines dietas, o įtikinamų įrodymų, kad jos pašalina toksinus iš organizmo, trūksta. Kai kurios labai ribojančios programos gali būti net žalingos.
Todėl vietoje kelių dienų „valymo kurso“ kur kas daugiau naudos gali duoti įpročiai, kurių laikomasi nuolat.
Ar galima „išvalyti“ kraujagysles?
Kalbant apie kraujagysles, terminas „valymas“ yra klaidinantis.
Kraujagyslių sienelėse gali formuotis aterosklerozinės plokštelės, susijusios su cholesteroliu, uždegiminiais procesais ir kitais rizikos veiksniais. Jų negalima tiesiog nuplauti gėrimu ar liaudišku mišiniu.
Kraujagyslių sveikatai daug svarbiau:
- nerūkyti;
- reguliariai judėti;
- palaikyti sveikatai palankų kūno svorį;
- valgyti daugiau daržovių, vaisių ir visaverčių produktų;
- riboti daug sočiųjų riebalų, druskos ir stipriai perdirbtų produktų;
- kontroliuoti kraujospūdį;
- stebėti cholesterolio ir gliukozės rodiklius;
- vartoti gydytojo paskirtus vaistus, jei jų reikia.
Jeigu žmogui nustatytas padidėjęs cholesterolis ar širdies ir kraujagyslių ligų rizika, vien liaudiškų priemonių nepakanka.
Kas iš tikrųjų yra sąnariuose vadinamosios „druskos“?
Posakis „druskų kaupimasis sąnariuose“ vartojamas labai dažnai, tačiau mediciniškai jis nėra tikslus.
Viena iš būklių, kai sąnariuose iš tiesų gali kauptis kristalai, yra podagra. Ji atsiranda, kai organizme susidaro per daug šlapimo rūgšties arba inkstai jos pašalina nepakankamai. Tuomet sąnariuose gali formuotis uratų kristalai, sukeliantys stiprų skausmą ir uždegimą.
Egzistuoja ir kita būklė – kalcio pirofosfato kristalų kaupimosi liga, kartais vadinama pseudopodagra. Jos metu sąnariuose kaupiasi kitokio tipo kristalai.
Taigi paprastas teiginys, kad sąnarius reikia „išvalyti nuo druskų“, gali klaidinti.
Jeigu sąnarys staiga parausta, smarkiai patinsta, tampa karštas ir labai skausmingas, verta kreiptis į gydytoją, nes tokių simptomų priežasčių gali būti ne viena.
Ar mityba gali padėti sergant podagra?
Mityba gali turėti reikšmės, tačiau ir čia nereikėtų tikėtis, kad vienas produktas per kelias dienas „ištirpins“ sąnariuose esančius kristalus.
Podagros atveju gali būti naudinga riboti didelį purinų kiekį turinčius produktus, ypač kai kurią mėsą ir subproduktus, taip pat alkoholį bei daug fruktozės turinčius saldintus gėrimus.
Tačiau mitybos pakeitimai nėra podagros išgydymas. Daliai žmonių reikalingi ir vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties koncentraciją.
Todėl esant pasikartojantiems podagros priepuoliams gydymo nereikėtų pakeisti vien liaudiškais receptais.
Kepenų „valymas“ – ar jis reikalingas?
Kepenys yra vienas svarbiausių organizmo organų, dalyvaujantis medžiagų apykaitoje ir apdorojantis daugybę į organizmą patenkančių medžiagų.
Tačiau kepenims nereikia periodiško „praplovimo“.
Daug prasmingiau saugoti jas kasdien:
riboti alkoholį, vengti nereikalingo vaistų ir papildų vartojimo, palaikyti sveikatai palankų kūno svorį ir įvairiai maitintis.
Svarbu žinoti ir tai, kad „natūralus“ nebūtinai reiškia „saugus“. Augaliniai preparatai bei maisto papildai gali sąveikauti su vaistais, o kai kurios didelės jų dozės gali būti kenksmingos.
Jeigu žmogui jau yra nustatyta kepenų liga arba pakitę kepenų fermentų rodikliai, įvairius papildus bei žolinius preparatus geriausia aptarti su gydytoju.
O kaip citrina, česnakas, imbieras ir kiti liaudiški produktai?
Daugelis liaudies medicinoje naudojamų produktų gali būti visiškai normali subalansuotos mitybos dalis.
Česnakas, citrina, daržovės, įvairios žolelės ar uogos suteikia maistinių medžiagų ir gali padėti paįvairinti racioną.
Problema prasideda tada, kai iš įprasto maisto produkto padaromas „vaistas nuo visko“.
Pavyzdžiui, gėrimas su citrina gali būti paprastas būdas išgerti daugiau skysčių. Tačiau tai nereiškia, kad citrina „išplauna“ cholesterolio sankaupas iš kraujagyslių.
Taip pat nėra vieno maisto produkto, kuris per kelias dienas pašalintų uratų kristalus iš sąnarių arba atliktų kepenų darbą.
Kas organizmui iš tiesų padeda?
Jeigu tikslas – palaikyti kraujagyslių, kepenų ir sąnarių sveikatą, verta koncentruotis ne į trumpalaikius „valymo“ kursus, o į kasdienius įpročius.
Svarbiausi iš jų gana paprasti: daugiau judėjimo, įvairi mityba, pakankamas skysčių vartojimas, mažesnis alkoholio kiekis, nerūkymas, pakankamas miegas ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Žmogui, turinčiam lėtinių ligų, labai svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti produktus ar receptus, kurie žada „greitai išvalyti organizmą“, „atkimšti kraujagysles“ ar per kelias dienas pašalinti sąnariuose susikaupusias „druskas“. Tokie pažadai dažniausiai gerokai supaprastina sudėtingus organizmo procesus.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Į medikus verta kreiptis, jei atsiranda stiprus ar staigus sąnarių skausmas, ryškus tinimas, paraudimas, neįprastas silpnumas ar kiti ilgai nepraeinantys simptomai.
Taip pat svarbu profilaktiškai tikrintis kraujospūdį, cholesterolį ir kitus pagal individualią riziką gydytojo rekomenduojamus rodiklius.
Liaudiškos priemonės gali būti kasdienės mitybos dalis, tačiau jos neturėtų pakeisti diagnostikos ar gydymo.
Svarbiausia prisiminti paprastą principą: organizmo sveikatai dažniausiai daugiau naudos duoda nuoseklūs kasdieniai įpročiai nei trumpas „valymo“ kursas.
