Naujas Pietų Korėjos mokslininkų tyrimas atkreipia dėmesį į pavojingų cheminių junginių buvimą įprastuose maisto produktuose. Seulo nacionalinio mokslo ir technologijų universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama prof. Joon‑Goo Lee, ištyrė plačiai vartojamus aliejus ir mėsos gaminius ir aptiko reikšmingas policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) koncentracijas. Šie junginiai siejami su padidėjusia vėžio rizika ir gali kauptis organizme ilgą laiką.
Kaip susidaro PAA ir kur jų rasti?
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai susidaro degimo ir aukštos temperatūros apdorojimo metu: kepant, skrudinant, rūkant ar kepant ant grotelių. Be tiesioginio terminio apdorojimo, PAA gali patekti į maistą ir per užterštą aplinką ar pramoninį apdorojimą. Tyrimo metu didžiausios koncentracijos nustatytos sojų aliejuje, rapsų aliejuje ir antienoje, tačiau PAA gali būti randami ir kituose produktų segmentuose.
Naujasis analizės metodas ir jo privalumai
Ankstesni aptikimo metodai buvo sudėtingi, brangūs ir reikalavo daug toksiškų tirpiklių bei rankinio darbo. Siekdami tai pakeisti, Seulo mokslininkai pritaikė QuEChERS metodą (greitas, pigus ir saugus mėginių paruošimas) kartu su dujų chromatografija ir masių spektrometrija (GC‑MS). Tokia kombinacija leido tiksliai išmatuoti net aštuonių skirtingų PAA koncentracijas įvairiose maisto matricose, pasiekti aptikimo ribas, matuojamas mikrogramų dalimis kilograme, ir užtikrinti aukštą rezultatų patikimumą.
Ką tai reiškia vartotojams ir pramonei?
Tyrimo rezultatai turi dvigubą reikšmę: pirmiausia, jie rodo, kad reikia intensyvesnės maisto grandinės kontrolės ir reguliarių bandymų siekiant sumažinti ilgalaikę riziką vartotojams. Antra, efektyvesni ir mažiau kenksmingi analizės metodai leidžia fabrikams ir laboratorijoms greičiau ir pigiau tikrinti produktus, mažinant tiek aplinkos, tiek darbuotojų riziką. Tai gali paskatinti platesnį masinį testavimą ir griežtesnes saugos normas gamyboje.
Praktiniai patarimai vartotojams
Nors pramoniniai sprendimai yra būtini, vartotojai taip pat gali mažinti riziką: vengti perkeptos ir stipriai apkepintos mėsos, mažinti rūkytų produktų vartojimą, naudoti neutralesnius kepimo būdus (garinimas, troškinimas) ir atsargiai elgtis su aliejais, kurie buvo daugkartinio kaitinimo. Be to, svarbu pasirinkti produktus iš patikimų tiekėjų ir atkreipti dėmesį į maisto saugos sertifikatus.
Tyrimo vadovas pabrėžia, kad nauji metodai gali padėti gerinti visuomenės sveikatą, tačiau reikalingas platesnis stebėjimas, reglamentavimas ir vartotojų švietimas, kad būtų sumažinta šių kancerogeninių junginių įtaka kasdieninei mitybai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.