Vėjaraupiai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų, kuriai, deja, vis dar dažnai priskiriamas vos ne „lengvos vaikų ligos“ statusas. Tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad ši liga gali sukelti rimtų, pavojingų komplikacijų, kurių būtų galima išvengti pasinaudojus moderniomis profilaktikos priemonėmis – skiepais.
2023 metais Lietuvoje užregistruota 17 589 vėjaraupių atvejų, iš kurių net 96,2 proc. sirgo vaikai iki 17 metų, daugiausia iki 9 metų amžiaus. Sergamumo rodikliai lyginant su ankstesniais metais netgi išaugo 1,2 karto, atskleidžiant, kad liga išlieka aktuali ir toliau kelia grėsmę visuomenei, ypač vaikams. Vėjaraupiai yra virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, bendras silpnumas bei intensyvus odos ir gleivinių bėrimas.
Užsikrėsti galima tiesiogiai bendraujant su sergančiu asmeniu, kai jis kosėja, čiaudi ar kalba, taip pat per užterštus daiktus ar paviršius, liečiant pūlinius ar jų sekretus. Serga asmuo gali būti užkrečiamas jau likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo, o pavojingas jis išlieka, kol visi bėrimo elementai visiškai pasidengia šašais, todėl liga gali greitai plisti ir tarp šeimos narių, ir tarp ugdymo įstaigų vaikų.
Komplikacijos, galinčios lemti rimtus sveikatos sutrikimus
Dažniausiai vėjaraupiai praeina gana lengvai, tačiau NVSC specialistai įspėja, kad liga gali komplikuotis – išsivystyti meningitas, encefalitas, pneumonija ar kitos rimtos sveikatos problemos. Ypač pavojinga ši infekcija kūdikiams, nėščioms moterims bei asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl įvairių priežasčių. Todėl svarbu ne tik suvokti ligos pavojų, bet ir imtis veiksmingų prevencinių priemonių.
Skiepai – efektyviausia profilaktikos priemonė
Ilgalaikę apsaugą nuo vėjaraupių užtikrina dvi vakcinos dozės. Lietuvos gyventojai gali pasiskiepyti nuo šios ligos įsigiję vakciną asmeninėmis lėšomis, konsultuojantis su savo šeimos gydytoju arba pediatru.
Skiepijimo rekomendacijos apima įvairias gyventojų grupes: nuo 12 mėnesių amžiaus vaikus, ypač tuos, kurie lankosi ugdymo įstaigose arba turi lėtinių ligų, suaugusius darbuotojus, kurie didelę dalį savo laiko praleidžia kontaktuose su vaikais ar ligoniais, taip pat planuojančias nėštumą moteris ir žmones su silpnu imuniniu atsparu.
Taip pat yra galimybė pasiskiepyti iš karto po kontakto su sergančiu asmeniu – per pirmąsias 72 valandas – siekiant arba apsisaugoti nuo ligos, arba bent jau susirgti gerokai lengvesne jos forma. 2023 metais Lietuvoje paskiepyta nuo vėjaraupių 9 602 asmenys pirmąja doze ir 8 492 asmenys antrąja doze, daugiausia vaikų. Šių metų pirmąjį ketvirtį stebimas skiepijimo didėjimo trendas, tačiau vis dar nepakankamas siekiant užtikrinti plačią apsaugą visuomenėje.
Kitos svarbios ligos prevencijos priemonės
Be vakcinacijos, svarbu laikytis ir kitų profilaktinių priemonių, kurios padeda suvaldyti ligos plitimą. Tai yra ligonių izoliavimas, patalpų vėdinimas, drėgnas paviršių valymas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis. Šios priemonės ypač svarbios ugdymo įstaigose, kur ligos plitimo rizika yra itin didelė.
Vaikai, kurie persirgo vėjaraupiais, gali grįžti į ugdymo procesą tik visiškai pasveikę – ne anksčiau kaip praėjus 7–10 dienų po paskutinio bėrimo atsiradimo. Svarbu šiuo klausimu pasitarti su gydytoju, kad būtų užtikrintas saugus sugrįžimas ir išvengta kitų vaikų užkrėtimo.
Visuomenės informavimas ir skiepijimo skatinimas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti vėjaraupių plitimą ir sumažinti riziką susirgti sunkia ligos forma. Atsakingas požiūris į skiepus ir sveikatos priežiūrą apsaugo ne tik mus pačius, bet ir mūsų artimuosius bei visuomenę plačiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.