Atėjus rudeniui daug žmonių pastebi daugiau ant šukų, pagalvės ar dušo trapų likusių plaukų ir nerimauja. Kartais toks pastebėjimas iš tiesų yra sezoninis ir trumpalaikis, tačiau ne visuomet plaukų iškritimas susijęs tik su metų laiku. Svarbu ne vieną kartą pamatyti daugiau plaukų, o stebėti pokytį per kelias savaites ar mėnesius, įvertinti plaukų tankį ir galvos odos būklę.
„Daugelis pastebėję, kad ant plaukų šepečio, pagalvės ar duše lieka daugiau plaukų sruogų, įprastai išsigąsta ir galvoja, kad ėmė slinkti plaukai. Tačiau iš tiesų netekti dalies plaukų sruogų yra visiškai normalu – sveikas žmogus per parą netenka maždaug 50–100 plaukų, vieni mažiau, kiti daugiau. Daug naudingiau stebėti bendrą tendenciją: ar plaukų akivaizdžiai daugiau nei įprastai, ar mažėja jų tankis, ar matosi išslinkusių plaukų plotai ant galvos odos, ar slinkimas užsitęsia“, – pranešime žiniasklaidai sako vaistininkė G.Stankevičienė.
Kodėl rudenį slenka daugiau?
Plaukų augimo ciklas turi tris fazes: aktyvų augimą, pereinamąją ir ramybės fazę. Dalis plaukų natūraliai pereina į ramybės fazę tuo pačiu metu, todėl jų iškritimas gali sutapti su tam tikru metų laiku. Vasaros pabaigoje ir rudenį dažniau pastebimas intensyvesnis iškritimas, nes daugiau plaukų gali būti ramybės fazėje.
„Jeigu rudenį išslinkusių plaukų šiek tiek padaugėjo ant šepečio ar plaunant galvą, tačiau jų tankis akivaizdžiai nesikeičia, galvos odoje neatsiranda retesnių plotų, o slinkimas palaipsniui mažėja, dažniausiai nerimauti nereikia. Svarbu vertinti ne vien tai, ką vieną rytą pamatėme ant šepečio, bet pokytį per ilgesnį laiką“, – paaiškina G.Stankevičienė.
Kai priežastis gali būti rimtesnė
Plaukų slinkimo intensyvumas gali būti susijęs ne tik su sezonu: organizmas reaguoja į stresą, ligas, aukštą temperatūrą, operacijas, gimdymą ar staigų svorio kritimą.
Dėl to gausesnis slinkimas kartais prasideda tik po kelių mėnesių nuo provokuojančio veiksnio.
„Plauko ciklas nėra momentinis, todėl organizmas į patirtą stresą ar kitą iššūkį gali sureaguoti pavėluotai. Toks difuzinis slinkimas dažnai pastebimas visoje galvos odoje, o pašalinus jį sukėlusį veiksnį, ilgainiui gali sumažėti. Plaukų slinkimą gali lemti ir kitos priežastys – geležies stoka, skydliaukės veiklos sutrikimai, hormonų pokyčiai, tam tikros ligos ar vartojami vaistai. Todėl jei problema užsitęsia ar yra ryški, svarbu apie tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – aiškina vaistininkė G.Stankevičienė.
Jeigu slinkimas yra intensyvus, matomi pliki ar plonesni plotai, arba kartu yra galvos odos niežėjimas, paraudimas ar pleiskanojimas, būtina kreiptis į gydytoją. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai apima hemoglobino ir geležies rodiklius, feritino kiekį bei skydliaukės funkcijos įvertinimą.
Praktiniai patarimai plaukų sveikatai
„Pastebėjus sezoninį plaukų slinkimą, kasdienybėje verta pasirūpinti pakankamu baltymų ir kitų maistinių medžiagų kiekiu, vengti labai ribojančių dietų, plaukus šukuoti švelniai, mažinti aukštos temperatūros poveikį ir nesirinkti šukuosenų, kurios nuolat stipriai tempia plaukus“, – teigia vaistininkė G.Stankevičienė.
Kandidatūros prevencijai svarbu pilnavertė mityba (baltymai, geležis, cinkas, B grupės vitaminai), saikingas streso valdymas, švelnios priežiūros priemonės ir atsargus cheminis plaukų tvarkymas. Jei trūksta maistinių medžiagų, gydytojas gali rekomenduoti papildomą gydymą ar papildus; apie juos verta informuoti gydytoją prieš atliekant tyrimus, nes kai kurie preparatai gali įtakoti rezultatų interpretaciją.
Ilgalaikiam ar stipriam slinkimui gydytojas gali pasiūlyti konkrečius sprendimus — nuo koreguojamos mitybos iki specialių vietinių priemonių ar vaistų. Svarbiausia – neignoruoti pasikeitimų ir laiku kreiptis pagalbos, kad plaukų būklė būtų išsaugota ir atstatyta kuo greičiau.