Biologinio amžiaus vertinimas pasaulyje laikomas viena pažangiausių prevencinės medicinos krypčių. Jis leidžia įvertinti, kaip greitai iš tikrųjų sensta organizmas – ne pagal kalendorių, o pagal biologinius procesus ląstelėse, audiniuose, organuose.
„Chronologinis amžius yra labai apgaulingas rodiklis. Du 50-mečiai gali turėti visiškai skirtingą biologinį amžių: vienas būti 40-ies, kitas – 60-ies. Biologinio amžiaus matavimas padeda suprasti tikrąją organizmo būklę. Tai leidžia įžvelgti pagreitėjusio senėjimo procesus dar tada, kai jie yra be simptomų, ir imtis prevencinių veiksmų, kol dar ne vėlu. Tai – perėjimas nuo reaktyviosios medicinos (gydome ligas, kai jos jau išsivysto) prie prevencinės ir personalizuotos“, – aiškina dr. V. Dirsė.
Tokie tyrimai jau plačiai naudojami personalizuotos medicinos ir ilgaamžiškumo srityse, tačiau Lietuvoje ši praktika dar tik pradeda skintis kelią. NSI tyrimo duomenimis, 92 proc. gyventojų net negirdėję apie biologinio amžiaus vertinimo paslaugas.
„Tai rodo, kad biologinio amžiaus samprata daugumai vis dar svetima. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje sveikatos rodiklių stebėsena dažnai apsiriboja paviršinėmis žiniomis, o ilgalaikės sveikatos įžvalgos – tokios kaip biologinis amžius – dar nėra plačiai suprantamos ar taikomos. Dėl to norime šviesti visuomenę, nes noro jie turi – trūksta žinių. 44 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad giliau pažinti savo sveikatą jiems svarbu, bet kol kas neatlieka papildomų tyrimų, dar 40 proc. – kad jiems įdomu, nors informacijos trūksta“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Kaip tai veikia ir ką konkrečiai parodo?
Ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininko dr. V. Dirsės teigimu, šiandien mokslas siūlo keletą patikimų metodų biologiniam amžiui įvertinti, tačiau auksinis standartas – epigenetiniai laikrodžiai.
„Trumpai tariant, mes analizuojame jūsų DNR metilinimo modelius. Tai – epigenetiniai žymekliai, kurie keičiasi visą gyvenimą priklausomai nuo mitybos, streso, fizinio aktyvumo, aplinkos poveikio.
Šie pokyčiai „įrašo“ gyvenimo istoriją į kiekvieną ląstelę. Palyginę šiuos modelius su didžiulėmis duomenų bazėmis, labai tiksliai galime apskaičiuoti biologinį amžių“, – aiškina sveikatos mokslų daktaras.
Tokie tyrimai suteikia labai aiškią praktinę naudą. Pirma, suteikia grįžtamąjį ryšį: parodo, ar žmogaus gyvenimo būdas „veikia“. Jei biologinis amžius mažesnis nei chronologinis – pastangos atsiperka. Jei didesnis – tai aiškus signalas, kad reikia kažką keisti.
„Antra, rezultatai leidžia individualizuoti prevenciją. Galiu jums pasakyti ne tik „jūs senstate greičiau“, bet ir kurios organizmo sistemos labiausiai prisideda prie to greitesnio senėjimo. Pavyzdžiui, jei matau padidėjusį uždegiminių procesų ar oksidacinio streso lygį, žinau, kad reikia sutelkti dėmesį į šias sritis“, – pasakoja jis.
Trečia dalis – pati vertingiausia, pasak dr. V. Dirsės. Tai – intervencijų stebėjimas. Pakeitėte mitybą, pradėjote sportuoti, vartoti tam tikrus papildus? Po 6–12 mėnesių galima pakartoti tyrimą ir objektyviai pamatyti, ar veiksmai tikrai pakeitė biologinį amžių.
Tyrimas gali padėti ir tikslingiau parinkti papildus
Papildai Lietuvoje – populiarus būdas, kaip gyventojai stengiasi pagerinti sveikatą ir ilgaamžiškumą. NSI duomenimis, beveik 6 iš 10 lietuvių reguliariai ar bent kartais juos naudoja. Tačiau jų vartojimas dažnai paremtas bendromis nuostatomis, o ne individualizuotu poreikiu. Dr. V. Dirsės teigimu, čia užvesti ant kelio irgi galėtų biologinio amžiaus tyrimai.
„Vienas tyrimas pats savaime neduos atsakymo – „Jums trūksta 500 mg magnio ir 2000 TV vitamino D“. Tačiau gali parodyti kryptį ir priežastis: atskleisti padidėjusį sisteminį uždegimą, oksidacinio streso pusiausvyros sutrikimą arba pablogėjusią gliukozės toleranciją – tai, ką specialistai vadina metaboliniu senėjimu“, – pasakoja genetikas.
Remiantis duomenimis, galima veikti tikslingiau. Pavyzdžiui, padidėjus oksidaciniui stresui ir uždegimui, galima rekomenduoti išbandyti mokslu pagrįstus papildus – kvercetiną ar resveratrolį.
„Jei matau prastesnę gliukozės kontrolę, kartu su mitybos keitimu galima svarstyti berberiną. Svarbu sprendimus dėl bet kokių intervencijų grįsti duomenimis ir mokslu. Sveikata pernelyg svarbi, kad ją patikėtume spėlionėms, atsitiktiniams patarimams ar trumpalaikėms madoms“, – pabrėžia genetikas.
Kodėl Lietuvoje apie tai dar mažai girdima?
Pasak dr. V. Dirsės, biologinio amžiaus tyrimų plitimą Lietuvoje labiausiai stabdo keli veiksniai. Pirmiausia – žinių trūkumas ir vis dar įsišaknijęs požiūris, kad senėjimas yra neišvengiamas procesas, su kuriuo nieko negalime padaryti.
„Matau, kad tai gaju ne tik visuomenėje, bet net ir tarp dalies medikų. Tačiau mokslas rodo priešingai – biologinis amžius yra kintamas dydis ir mes galime jį paveikti. Deja, mes esame įpratę prie ligų gydymo, bet ne prie senėjimo prevencijos“, – sako jis.
Antra priežastis – prieinamumas ir reguliavimas. Tokie tyrimai patenka į „pilkąją zoną“ tarp medicinos ir savipagalbos ir Lietuvoje nėra aiškiai apibrėžta, kaip jie turėtų būti integruoti į sveikatos sistemą.
„Šie tyrimai nėra kompensuojami, todėl tampa prieinami tik tiems, kurie gali už juos susimokėti. Be to, trūksta aiškių protokolų, kaip juos interpretuoti ir kaip pagal juos veikti, kad tai būtų ne vienkartinė pramoga, o ilgalaikė sveikatos strategija“, – spragą pastebi medicinos mokslų daktaras.
Galiausiai, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pionierius pastebi – pas mus dar nėra susiformavusios prevencinės kultūros. Mes vis dar linkę eiti pas gydytoją tik tada, kai kažką skauda.
„Biologinio amžiaus tyrimai yra skirti tiems, kurie nori žinoti ir veikti dar prieš atsirandant skausmui. Šios kultūros puoselėjimas ir yra vienas pagrindinių mūsų, dirbančių šioje srityje, tikslų. Ir situacija pamažu, bet keičiasi. Vis daugiau žmonių nori ne tik gydyti ligas, bet ir suprasti savo organizmą dar prieš atsirandant simptomams. Stiprėjant prevencijos kultūrai, tokie tyrimai gali tapti vienu svarbiausių įrankių geresnei sveikatai ir ilgesniam, kokybiškesniam gyvenimui“, – sako dr. V. Dirsė.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.