Nors pirtis daugeliui siejasi su atsipalaidavimu ir geresne savijauta, svarbu suprasti, kad šis ritualas tinka ne visiems ir turi savitas taisykles. Specialistai pabrėžia, jog pirties poveikis priklauso nuo dažnumo, temperatūros, organizmo būklės ir to, kaip elgiamės prieš bei po apsilankymo. Atsakingas lankymasis užtikrina, kad pirtis duotų daugiau naudos nei žalos.
Pirtis – širdies draugė
„Pirtis yra itin naudinga sveikatai – Suomijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirties lankymas 2-3 kartus per savaitę širdies ligų riziką gali sumažinti net 22-24 procentais“, – teigia BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Pirtininkas Donatas Monkevičius taip pat pažymi ritualo teigiamą poveikį: „Ji stiprina imunitetą, valo organizmą per odą, gerina kraujotaką, kvėpavimą, miegą, o svarbiausia – padeda atsipalaiduoti tiek kūnui, tiek mintims. Daugeliui žmonių pirtis tampa ne tik kūno priežiūros, bet ir emocinio balanso ritualu.” Šie efektai susiję su šilumos sukeltais kraujagyslių išsiplėtimo ir nervų sistemos atsipalaidavimo mechanizmais.
Kada pirties malonumai gali tapti pavojingi?
Pirtis nėra rekomenduojama karščiuojant arba sergant ūminėmis infekcijomis, tokiomis kaip sinusitas ar bronchitas. Specialistas aiškina, kad šiltoje aplinkoje kraujagyslės išsiplečia, arterinis kraujospūdis gali mažėti, o staigūs temperatūros kontrastai – pavyzdžiui, šuolis į ledinį vandenį – sukelia staigų kraujagyslių susitraukimą ir kraujo spaudimo šuolį. Tai gali būti mirtinai pavojinga žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, todėl jiems patariama vengti ekstremalių kontrastų ir rinktis švelnesnius atvėsinimo būdus.
Svarbiausia – jausti saiką ir savo kūną
„Pirtis neturi būti jėgų išbandymas, tai – švelnus kūno ir šilumos dialogas. Kalbant apie laiką, svarbiausia – ne minutės, o savijauta. Vienam žmogui pakanka kelių minučių, kitam – dešimties. Pirties esmė yra ciklas: sušilti, atsivėsinti, pailsėti ir vėl sušilti. Klasikinėje saunoje dažniausiai daromi 2–3 ciklai po 8–12 minučių, o garinėje pirtyje galima pabūti šiek tiek ilgiau, nes temperatūra žemesnė.
Pirtis turi teikti jėgų, o ne jas atimti”, – sako pirtininkas.
Pradedantiesiems pirmasis užėjimas neturėtų viršyti 5–10 minučių (ne daugiau kaip 15), antrasis 10–15 minučių, o po kiekvieno ciklo būtinas poilsis ir vėsesnis nusiraminimas. Intensyvesniems seansams ir vanojimui rekomenduojamas trečiasis užėjimas, bet tik pajutus organizmo atsparumą ir tik esant gerai savijautai.
Praktiniai patarimai prieš ir po pirties
Prieš pirtį nevalgykite gausiai 1–2 valandas, gerkite pakankamai skysčių – šiltą vandenį ar negazuotas žolelių arbatas, venkite alkoholio ir saldžių gėrimų. Su prakaitu netenkame mineralų, todėl prireikus verta papildyti mineralų atsargas mineraliniu vandeniu ar elektrolitų tirpalu. Po pirties pasirūpinkite odos drėgmės atstatymu: drėkinantys kremai arba aliejai su eukalipto, levandų ar rozmarinų eteriniais aliejais pagerins odos elastingumą ir padės atsipalaiduoti raumenims.
„Šokimas į eketę – stiprus stimulas organizmui, bet tinka tik tiems, kurie tam pasiruošę. Reikia turėti gerą širdies ir kraujagyslių būklę, būti pailsėjusiam ir blaiviam. Kitiems pakanka vėsaus dušo ar sniego. Svarbiausia – ne pasirodyti, o pajusti gyvybės jėgą, kuri atsiranda, kai karštis ir šaltis keičia vienas kitą”, – teigia pirtininkas.
Skirtingos pirčių rūšys turi savitą charakterį: lietuviška – drėgna ir švelni, suomiška – sausesnė ir karštesnė, garinė – tinkamesnė jautresniems ar pradedantiesiems, o infraraudonųjų spindulių kabina – labiau terapinė. Rinkitės pagal sveikatos būklę ir asmenines toleravimo galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.