Vasaros kelionės į pietų Europą, Pietryčių Aziją ar kitas karštas šalis dažnai suteikia atokvėpį ir poilsį, tačiau pirmosios dienos naujoje klimato zonoje gali atnešti nepageidaujamus simptomus: galvos skausmą, pykinimą, svaigulį ar bendrą silpnumą. Tokie požymiai dažniausiai yra susiję su dehidratacija, elektrolitų netekimu bei organizmo prisitaikymo prie aukštesnės temperatūros procesu.
Kaip kūnas reaguoja į karštį?
Atvykus į vietą, kur temperatūra siekia ar viršija 30–35 °C, organizmas patiria termoreguliacijos iššūkius. „Žmogaus organizmo termoreguliacijos mechanizmai patiria iššūkius – esant didelei oro drėgmei bei temperatūrai suprastėja kūno vėsinimosi galimybės“, – paaiškina vaistininkas I. Popa. Padidėjęs širdies ritmas, kraujospūdžio svyravimai ir gausus prakaitavimas yra natūrali reakcija, bet kartu prarandami skysčiai ir gyvybiškai svarbūs mineralai.
Elektrolitai, mityba ir skysčių pusiausvyra
Elektrolitų praradimas (natrio, kalio, magnio, chloridų) gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, raumenų mėšlungius bei svaigulį. „Stingant elektrolitų, žmogus gali jausti silpnumą, galvos skausmą, pykinimą, mėšlungį, svaigulį ar didelį nuovargį. Elektrolitų balansui palaikyti, natūralus pasirinkimas galėtų būti kokosų vanduo, bet esant didesniai dehidratacijai ar jaučiant ryškius jos simptomus rekomenduočiau elektrolitų miltelius ar tabletes, kuriuose gausu kalio, natrio ir gliukozės.
Pratinantis prie klimato, rekomenduojama mažinti kavos kiekį, vengti alkoholio karštomis valandomis ir valgyti lengvą, daug vandens turintį maistą: agurkus, arbūzus, pomidorus, įvairias salotas ir sultingus vaisius. Tokie produktai padeda atstatyti skysčių balansą kartu su geriamuoju skysčiu.
Praktiniai patarimai keliaujant
Planuokite dienos veiklą ankstyvam rytui ir vėlesniam vakarui, kai temperatūra mažesnė. Vilkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių, naudokite platų skrybėlę ir akinius nuo saulės. Svarbu naudoti apsaugą nuo saulės su aukštu SPF filtru ir priemones po buvimo saulėje odos atvėsinimui bei drėkinimui.
Nepamirškite lūpų apsaugos su SPF filtru.
Kelioninėje vaistinėlėje turėkite termometrą, pleistrus, skausmą malšinančius vaistus, antihistamininių vaistų alergijoms, priemonių nuo viduriavimo ir elektrolitų pakelėlių. Jei sergate lėtinėmis ligomis, planuokitės vaistus su rezervu ir pasikonsultuokite su gydytoju dėl galimų sąveikų: „Pavyzdžiui, kraujospūdžiui mažinti skirti beta adrenoblokatoriai ne tik atlieka savo pagrindinę funkciją – lėtina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį, – bet gali susilpninti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie karščio”, – paaiškina vaistininkas I.Popa.
Kada kreiptis į medikus?
Jeigu simptomai stiprėja — pasireiškia aukšta temperatūra, sumišimas, sąmonės praradimas, intensyvus vėmimas, staigus širdies ritmo pagreitinimas ar sustojęs prakaitavimas (galimas saulės smūgis) — reikalinga skubi medicinos pagalba. Net esant rizikai dehidratacijos, greitas reagavimas ir tinkamas skysčių bei elektrolitų atkūrimas lemia tolimesnę gerą savijautą kelionės metu.
Laikantis paprastų taisyklių — hidratuotis, valgyti lengvai, saugotis vidurdienio karščio ir turėti tinkamą vaistinėlę — dauguma keleivių gali išvengti nemalonių simptomų ir saugiai mėgautis atostogomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.