Arbata – vienas labiausiai paplitusių gėrimų pasaulyje. Nuo tradicinio karšto puodelio iki ilgai trauktos šaltos „cold brew“ versijos – pasirinkimų daug. Visgi vienas iš svarbiausių veiksnių, stipriai lemiantis arbatos maistinę vertę ir skonį, yra vandens temperatūra plikymo metu. Naujesni tyrimai ir ekspertų apžvalgos rodo, kad būtent temperatūra kiekvienam puodeliui nulemia, kiek antioksidantų – polifenolių, flavonoidų ir katechinų – pateks į gėrimą.
Kaip temperatūra veikia arbatoje esančius antioksidantus
Antioksidantai yra junginiai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti oksidacinį stresą organizme. Karštas vanduo pagreitina ir pagilina polifenolių išsiskyrimą iš arbatžolių: maždaug 90–100 °C temperatūroje ekstrakcija vyksta sparčiau, todėl gėrime susikaupia daugiau aktyvių junginių. Tačiau tai nereiškia, kad kuo karščiau – tuo geriau visais atvejais. Kai kurios arbatos rūšys, ypač žalioji, turi būti plikomos žemesne temperatūra (apie 70–80 °C), kad nesusidarytų per daug kartumo ir nedingstų subtilios skonio natų. Juodoji arbata dažniausiai atsiduoda intensyviam ekstraktui aukštesnėje temperatūroje ir taip duoda daugiau polifenolių, tačiau taip pat ir stipresnį skonį.
Kas yra „cold brew” ir kuo jis skiriasi
Šaltojo plikymo metodas reiškia, kad arbatžolės paliekamos pritraukti šaltame arba kambario temperatūros vandenyje kelias valandas – dažniausiai 8–16 valandų. Tokiu būdu išgaunami junginiai, kurie suteikia švelnesnį, mažiau kartų turintį skonį ir mažesnį rūgštingumą. Dalis antioksidantų vis tiek patenka į gėrimą, tačiau bendras polifenolių kiekis dažniausiai būna mažesnis nei tradiciniu karštuoju būdu. Kai kurie tyrimai nurodo, kad cold brew geriau išsaugo tam tikras jautrias medžiagas ir sumažina taninų koncentraciją, todėl gėrimas yra „malonesnis“ skrandžiui ir rečiau sukelia kartumą.
Karšta prieš šaltą: praktiniai patarimai ir kas naudingiau
Abu paruošimo būdai turi privalumų. Karšta arbata dažniau pateikia didesnį antioksidantų kiekį viename puodelyje ir buvo siejama su stipresniu teigiamu poveikiu kai kurių ligų rizikai mažinti.
Šalta arbata ypač tinka gerti dienos metu ar karštomis dienomis, ji dažnai yra malonesnė skrandžiui ir rečiau sukelia nemalonų kartumą. Renkantis tarp šių variantų, verta atsižvelgti į arbatos rūšį: žaliai arbatai rekomenduojama žemesnė plikymo temperatūra (70–80 °C) ir trumpesnis laikas, juodajai – aukštesnė temperatūra (90–100 °C) ir ilgesnis plikymas; cold brew – 8–16 val. kambario temperatūroje arba šaldytuve.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į parduotuvėse parduodamas paruoštas šaltąsias arbatas: jose dažnai yra pridėtinio cukraus, skonio stipriklių ir mažesnė natūralių antioksidantų koncentracija nei šviežiai paruoštame gėrime. Sveikiausia alternatyva – namuose, iš kokybiškų arbatžolių paruošta arbata be pridėtinio cukraus. Norint gauti maksimalią naudą, rinkitės švarų vandenį, kokybiškas arbatžolių partijas ir eksperimentuokite su temperatūra bei plikymo laiku, kad surastumėte sau tinkamiausią balansą tarp skonio ir naudos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.