Padidėjęs kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, dažnai vadinamas tyliąja liga, nes ilgą laiką žmogus gali nejausti jokių ryškių simptomų, tuo tarpu organizme vyksta nepastebimi ir pavojingi pokyčiai. Kardiologė dr. Eglė Uždavinytė-Gatelienė pabrėžia, kad dėl šios priežasties hipertenzija neretai diagnozuojama per vėlai — kai jau yra išsivysčiusios grėsmingos komplikacijos.
Padidėjusiu laikomas nuolat aukštesnis nei 135/85 mmHg kraujospūdis, o idealus – apie 120/80 mmHg. Saikingai padidėjęs kraujospūdis siekia iki 135/85 mmHg. Pradinė hipertenzijos stadija nustatoma, kai arterinis kraujo spaudimas yra 135-139/85-89 mmHg, o pažengusi – kai nuolat viršija 140/90 mmHg.
„Padidintas spaudimas veikia kaip dopingas: esame aktyvūs, veiklūs, neramūs ir dažnai labai produktyvūs, todėl retai susimąstome, kad tokios būklės metu galbūt rastume padidintą kraujo spaudimą”, – paaiškina dr. E. Uždavinytė-Gatelienė. Organizmas ilgainiui pripranta prie nuolat padidėjusio kraujospūdžio, todėl simptomų dažnai nejaučiame.
Pavojingiausios – ligos komplikacijos
Ilgalaikė, neišgydyta arba prasčiau kontroliuojama hipertenzija pakenkia organų taikiniams: smegenims, inkstams ir širdžiai. Dėl nuolatinio padidėjusio spaudimo pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir demencijos riziką, taip pat gali susidaryti aortos aneurizma ar kiti sunkūs pažeidimai.
Viena dažna pasekmė – prieširdžių virpėjimas, kurio sunkiausia komplikacija yra išeminis insultas. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu ar turintys inkstų ligų, patenka į aukštą rizikos grupę, todėl jiems taikomi griežtesni kraujospūdžio tikslai (pavyzdžiui, iki 130/80 mmHg).
Kokie simptomai gali išduoti problemą ir kaip matuotis
Nors hipertenzija dažnai be simptomų, kai kurie požymiai gali įspėti: veržiantis galvos skausmas, rankų drebėjimas, neadekvatus nerimas, veido paraudimas ar karščio pojūtis.
Vienkartinis pakilimas neįrodo ligos — todėl rekomenduojama matuoti kraujospūdį reguliariai, ryte ir vakare, bent keletą savaičių, užsirašant kiekvieną rodmenį.
Kardiologė pataria matuoti ramybės būsenoje, kelias minutes pailsėjus, sėdint, manžetę uždėjus 1–2 cm virš alkūnės linkio, aparatu širdies lygyje. Automatiniu aparatu neužveržkite manžetės per stipriai — tarp jos ir rankos turi tilpti keli pirštai. Tiksliausias matavimas atliekamas mechaniniu aparatu su stetoskopu, tačiau klinikoje daugeliu atvejų pasikliaujama ir tinkamai atliktais namų matavimais.
„Viena iš dažniausių klaidų, kurias daro pacientai ateidami pas medikus – suvidurkinti spaudimo skaičiai. Tokie vidurkiai turi nedidelę prasmę, nes jie rodo tik tendencijas. Medikus labiausiai domina pavieniai matavimai ir jų dinamika”, – teigia ji. Per dažnas matavimas (10–15 kartų per dieną) gali atspindėti nerimą ir netgi pakenkti diagnozei.
Gydymas ir dažnos klaidos
Pirmiausia bandoma nemedikamentinė kontrolė: normalizuoti kūno svorį, sumažinti druskos kiekį, riboti alkoholį ir kofeiną, didinti fizinį aktyvumą, gerinti miegą ir valdyti stresą. Jei po trijų mėnesių gyvenimo būdo pokyčių kraujospūdis išlieka >135/85 mmHg, pradedamas medikamentinis gydymas. Svarbiausia vengti savavališko vaistų nutraukimo ar dažnų schemų kaitaliojimo – tai kelia didžiausią pavojų.
Koreguojant gydymą visuomet konsultuokitės su gydytoju, nes tik specialistas gali saugiai parinkti ir keisti vaistus pagal paciento riziką bei organų būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.