Po traukinių avarijų Lietuvoje – nauji klausimai dėl saugumo
Po dviejų pastarosiomis dienomis įvykusių traukinių avarijų Lietuvoje visuomenėje kilo didžiulis nerimas dėl geležinkelių saugumo. Daugiausia dėmesio sulaukė incidentas Gudžiūnų geležinkelio stotyje, kur nuo bėgių nuriedėjo krovininiai vagonai.
Dabar apie šią avariją pirmą kartą viešai prabilo pats traukinio mašinistas Vidmantas Simonavičius. Jo atskleistos detalės sukėlė dar daugiau klausimų apie techninę geležinkelių būklę ir saugumo sistemas.
Mašinistas: „Net nežinojau, kad sistema išjungta“
LRT radijui duotame interviu ilgametis mašinistas atvirai pripažino, kad iki nelaimės net nežinojo apie išjungtą perspėjimo sistemą. Pasak jo, būtent ši detalė galėjo turėti itin didelę reikšmę incidentui.
„Net nežinojau, kad ji yra išjungta“, – sakė V. Simonavičius.
Mašinistas aiškino, kad ruože, kuriame įvyko nelaimė, neveikė vadinamoji RAKS sistema – riedmenų automatinės kontrolės sistema, kuri turėtų fiksuoti gedimus ir perspėti apie galimus pavojus.
Anot jo, jei sistema būtų veikusi, gedimas greičiausiai būtų buvęs pastebėtas anksčiau.
Gedimas galėjo prasidėti dar važiuojant
Pasak mašinisto, avarijos priežastimi galėjo tapti techninis vieno vagono gedimas. Jis pasakojo, kad perkaito vagono važiuoklės guolis, dėl ko ratai užsiblokavo, o vėliau vagonas nuvirto nuo bėgių.
„Ratai užsiblokavo, pradėjo guolis byrėti ir nukrito“, – aiškino V. Simonavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad tokį gedimą pastebėti buvo praktiškai neįmanoma. Incidentas įvyko prietemoje, o probleminis vagonas buvo labai toli nuo lokomotyvo.
„Žmogiškai neįmanoma pastebėti“
Mašinistas neslėpė, kad pats savo kaltės šioje situacijoje nemato. Jo teigimu, vagonas buvo maždaug 49-as sąstate, todėl realiai pastebėti problemą važiuojant buvo neįmanoma.
„Žmogiškai neįmanoma pastebėti, prietema tokia, kaip ten pamatysi“, – sakė jis.
Pasak V. Simonavičiaus, tokiose situacijose būtent automatinės sistemos ir turi užtikrinti saugumą.
LTG patvirtino, kad sistema buvo išjungta
Apie neveikusią sistemą viešai kalbėjo ir „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Jis patvirtino, kad ruože likus maždaug savaitei iki avarijos buvo išjungta aširačių kontrolės sistema.
Skelbiama, kad apie būtinybę išjungti sistemą informavo pats įrangos gamintojas – Austrijos įmonė.
Ši detalė sukėlė itin daug diskusijų viešojoje erdvėje. Žmonės socialiniuose tinkluose pradėjo kelti klausimus, kodėl kritinės svarbos saugumo sistema buvo išjungta ir ar tokiu atveju apskritai buvo saugu tęsti eismą.
Per kelias dienas – net dvi avarijos
Gudžiūnų incidentas nebuvo vienintelis. Vos po dienos dar viena krovininio traukinio avarija įvyko Kauno rajone, Jiesios ruože. Ten nuo bėgių nuriedėjo lokomotyvas ir keli krovininiai vagonai.
Po dviejų avarijų iš eilės visuomenėje kilo net spėlionės apie galimą sabotažą.
Tačiau premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad šiuo metu sabotažo versija nėra laikoma tikėtina. Pasak jos, pirminiai duomenys rodo technines problemas ir žmogiškas klaidas.
„Sabotažo mes nematome“, – teigė premjerė.
Tyrėjai pateikė pirmines išvadas
Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio taip pat pateikė pirmines versijas apie avarijų priežastis.
Jo teigimu, Gudžiūnų incidentą galėjo sukelti perkaitęs vagono guolis ir važiuoklės gedimas. Tuo metu Kauno rajone įvykusi avarija, pirminiais duomenimis, galėjo būti susijusi su neteisingai nukreiptu traukiniu keičiant vėžę.
Specialistai dabar aiškinasi, kodėl nesuveikė kontrolės sistemos ir ar buvo tinkamai vykdoma techninė priežiūra.
Po avarijų – svarstymai dėl kritinės infrastruktūros
Po šių incidentų Vyriausybė jau prakalbo apie būtinybę stiprinti geležinkelių infrastruktūros apsaugą ir saugumą. Premjerė pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija turės pateikti konkretų planą, kaip bus didinamas geležinkelių sistemos saugumas.
Taip pat planuojama diegti papildomas technines priemones ir peržiūrėti esamų sistemų veikimą.
Specialistai primena apie senstančią infrastruktūrą
Transporto ekspertai pastebi, kad geležinkelių infrastruktūros saugumas tampa vis aktualesne tema daugelyje Europos šalių. Dalis sistemų eksploatuojamos jau dešimtmečius, todėl techninių gedimų rizika didėja.
Ypač svarbus tampa prevencinis sistemų tikrinimas ir atsarginės saugumo priemonės, jei tam tikra įranga laikinai neveikia.
Mašinisto žodžiai sukėlė daug reakcijų
Viešas mašinisto pasisakymas sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose. Dalis žmonių reiškė palaikymą ir tikino, kad atsakomybė neturėtų būti permetama vien darbuotojams, jei neveikė pagrindinės saugumo sistemos.
Kiti pabrėžė, kad tokie incidentai rodo būtinybę skubiai modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą.
Tyrimas dar tęsiasi
Kol kas galutinės išvados dėl abiejų avarijų dar nepateiktos. Lietuvos geležinkeliai jau sudarė specialią komisiją, kuri aiškinsis visas incidentų aplinkybes ir galimas atsakomybes.
Tačiau jau dabar aišku viena – mašinisto atskleistos detalės apie neveikusią perspėjimo sistemą tapo viena svarbiausių šio rezonansinio tyrimo dalių.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.