Neseniai paskelbta Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita akcentuoja sintetinių opioidų problemą Lietuvoje ir su tuo susijusius perdozavimo protrūkius. Tai primena, kad priklausomybė – ne tik individuali problema, ji keičia šeimos kasdienybę, saugumo jausmą ir santykius.
„Priklausomybė – tai ne tik asmens problema, tai visa šeimą veikianti krizė. Turbūt retas kuris neturi artimo žmogaus, susiduriančio su žalingu alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Mikalauskaitė. Ši mintis padeda suprasti, kad šeimos vaidmuo yra svarbus tiek pastebint problemą, tiek ieškant pagalbos.
Pagrindinis požymis – kontrolės praradimas
Vienas aiškiausių priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas: žmogus tęsia vartojimą nepaisydamas darbo, finansinių ar sveikatos problemų. Pastebimi nuotaikų svyravimai, atitolimas nuo anksčiau artimų žmonių, darbo ir pareigų vengimas. Dažnai artimieji girdi įtikinėjimus, kad „viską kontroliuoja“, todėl susirūpinimas nurašomas ir laukiama „kol praeis“.
Priklausomybė vystosi laipsniškai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į smulkesnius elgesio pokyčius: pasikeitusi dienotvarkė, prastos finansinės praktikos, staigūs nuotaikų pokyčiai, socialinis izoliavimasis. Intuityvus jausmas „kažkas ne taip“ dažnai yra reikšmingas signalas, kad reikia imtis veiksmų ir ieškoti pagalbos.
Dialoge – tvirtos ribos
Artimiesiems, norintiems padėti, rekomenduojama nusibrėžti aiškias ribas: ką toleruosite ir kaip saugosite savo gerovę. Sveikas dialogas reikalauja kantrybės, jautrumo, bet ir tvirtumo. Pokalbio tonas turi būti ramus, nuoširdus ir pagarbus; vertinga kalbėti apie jausmus, ne kaltinimus. Pavyzdžiui, sakiniai: „Man neramu“, „Man skaudu matyti, kad prastai jautiesi“ leidžia perteikti rūpestį be galingo spaudimo.
„Balansas kuriamas per nuoširdų norą padėti ir gebėjimą išlaikyti savo ribas ir atsiranda tada, kai žmogus jaučia, kad jis svarbus, bet tuo pačiu metu susiduria su aiškiais, pagarbiu būdu išreikštais lūkesčiais“, – aiškina specialistė.
Moralizavimas, ultimatumai ar grasinimai dažniausiai tik didina gynybiškumą ir trukdo pokyčiams.
Pagalba namie
Namie atliekami greitieji narkotikų testai gali padėti patvirtinti įtarimus, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo ir aiškaus susitarimo. „Testų naudojimas gali būti prasmingas esant abipusiam susitarimui tarp šeimos narių ir asmens dėl testavimo, pavyzdžiui, kaip dalis gydymo ar reabilitacijos plano. Vis dėlto svarbu žinoti, kad šie testai nėra skirti galutiniam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nustatymui. Jų rezultatus gali paveikti įvairūs veiksniai, o neteisingas rezultatų interpretavimas – ypač be specialistų įsitraukimo – gali sukelti nesusipratimų.“
Prieš naudojant testus rekomenduojama pasitarti su specialistu ir aptarti jų taikymo tikslą. Testas turėtų būti ne kaltinimo, o pokalbio pretekstas apie rūpestį, apie galimus gydymo kelius ir paramą.
Pagrindiniai kelio į blaivą gyvenimą principai
Skatinimas imtis alternatyvių veiklų – sporto, hobio, bendrų užsiėmimų – mažina vartojimo norą ir stiprina teigiamą elgesį. Svarbu vengti elgesio, kuris palaiko priklausomybę, pavyzdžiui, pinigų davimo ar nuolatinių problemų sprendimo už asmenį. Neišvengiamos pasekmės, kai jas taiko gyvenimas, kartais yra būtinos kaip motyvacija keistis.
Profesionalios programos, individuali ar šeimos terapija ir savitarpio pagalbos grupės suteikia įrankių, kaip nustatyti ribas, palaikyti motyvaciją gydytis ir atkurti emocinį stabilumą.
Kaip ir kada pasiūlyti profesionalų pagalbą?
Kreiptis į specialistus verta, kai vartojimas kelia realią grėsmę sveikatai, santykiams ar gyvenimo kokybei. Siūlyti tai reikia ramiai, ne konflikto metu: „Aš matau, kad tau sunku“, „Aš labai noriu, kad jaustumeisi geriau, todėl siūlau paieškoti pagalbos“, – rekomenduoja K. Mikalauskaitė. Kartais reikalingas ne vienas pokalbis – svarbiausia nuoseklumas ir kantrybė.
Kreiptis pagalbos – ne gėda. Respublikinis priklausomybės ligų centras ir jo padaliniai, psichologai, psichoterapeutai bei savitarpio pagalbos grupės siūlo paramą tiek asmeniui, turinčiam priklausomybę, tiek jo artimiesiems. Ieškant pagalbos svarbu neprarasti ryšio su savimi ir su kitais – tik taip įmanomas pokytis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.