Vis dažniau diskutuojamas palmių aliejaus naudojimas apjungia kelias problemas: aplinkosaugą, socialinę teisingumą ir galimas sveikatos rizikas. Nors pats augalinis aliejus tradiciškai priskiriamas sveikesniems riebalams nei gyvūniniai riebalai, perdirbimo metu kai kuriuose produktuose gali susidaryti pavojingos medžiagos. Tyrimai rodo, kad kai kurių perdirbtų aliejų sudėtyje esantys teršalai gali būti susiję su vėžio rizika, o daugeliui vartotojų ši informacija lieka nereikšminga.
Kas yra palmių aliejus ir kodėl jis toks populiarus
Palmių aliejus išgaunamas iš alyvpalmių vaisių minkštosios dalies arba branduolio. Jis plačiai naudojamas maisto, kosmetikos ir net biokuro pramonėje dėl žemos kainos ir didelio produktyvumo: iš hektaro alyvpalmių gaunama keliolika kartų daugiau aliejaus nei iš kito populiaraus žemės ūkio augalo. Dėl universalaus panaudojimo ir stabilios konsistencijos jis tapo plačiai paplitęs ingredientas kepiniuose, saldumynuose, užpiluose ir valymo priemonėse.
Aplinkosaugos ir socialinės pasekmės
Platesnis palmių aliejaus panaudojimas turi skaudžių pasekmių tropiniams miškams ir vietinėms bendruomenėms. Garsioji orangutangų tyrinėtoja dr. Birutė Galdikas pastebi privačiame naudojime ir viešbučių muiluose: „Pastebėjau, kad šitame viešbutyje pagrindinė sudedamoji muilo dalis yra palmių aliejus“. Ji taip pat perspėja: „Jei kažką žinai apie palmių aliejų, negali atsikratyti to negatyvaus jausmo, kad palmių plantacijos yra aplaistytos krauju orangutangų ir kitų būtybių, kurios buvo ten išnaikintos.” Perdirbimo sektorius dažnai siejamas su žemės perėmimu, korupcija ir vietinių gyventojų teisių pažeidimais.
Sveikatos rizikos – ką rodo mokslas
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai įspėja apie perdirbimo metu susidarančias teršalų grupes. Kaip nurodo viena specialistė, „Tai tam tikri esteriai, jie yra galimi kancerogenai“. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra surinkusi duomenis, kad palmių aliejuje, palmių branduolių aliejuje ir margarinuose tokių medžiagų rasta daugiau.
Tai ne visuomet atspindima produktų sudėtyje, todėl vartotojai negali lengvai įvertinti rizikos tik skaitant etiketes.
Ką gali daryti vartotojai ir politika
Sprendimas nėra vienareikšmis: pereiti nuo palmių aliejaus į kitus augalinius aliejus taip pat gali turėti pasekmių, nes pramonė gali persiorientuoti ir didinti kitų augalų auginimą didesnėje apimtyje. Visgi Europos Parlamento iniciatyvos skatina prioritetizuoti palmių aliejų, negaunamą naikinant miškus, ir skatinti RSPO tipo sertifikavimą. Kaip sakė Čekų europarlamentarė Katerina Konečna: „Jei ES nori laikytis tarptautinių susitarimų dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi, turi suvokti, kad palmių aliejus yra vienas iš veiksnių, kurie su tuo kertasi. Jis naikina biologinę įvairovę, atogrąžų miškus, sukelia migracijos bangas, nes žmonės ten nepajėgia išgyventi. Manau šiuo metu ES turi imtis visų galimų žingsnių ir aiškių veiksmų prieš miškų naikinimą bei sumažinti palmių aliejaus naudojimą.“
Galiausiai, vartotojai gali rinktis sertifikuotus produktus, mažinti perdirbtų produktų vartojimą ir atkreipti dėmesį į mitybą: rinktis neperdirbtus, natūralesnius riebalų šaltinius bei pabrėžti permainų poreikį politikams ir gamintojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.