Nuotolinis darbas tampa vis populiaresnis – vasaros sezonu darbuotojai dažnai svarsto galimybę dirbti iš sodybos, pajūrio ar užsienio. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra vien tik vietos pakeitimas: nuotolinis darbas Lietuvoje reglamentuojamas Darbo kodekso nuostatomis ir reikalauja aiškių susitarimų tarp darbuotojo ir darbdavio. Straipsnyje aptariame pagrindinius teisinius reikalavimus, saugos ir organizavimo aspektus bei praktines derybų taisykles.
Teisinis rėmas ir susitarimai
Nuotolinis darbas laikomas darbo organizavimo forma ir gali būti taikomas darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. „Tokiuose susitarimuose nustatoma konkreti nuotolinio darbo vieta, darbo laikas (jei skiriasi nuo esamo), darbo priemonių suteikimo tvarka, darbuotojo papildomos pareigos dirbant nuotoliniu būdu, ataskaitų teikimas ir pan.” – teigia advokatė. Tokius susitarimus rekomenduojama fiksuoti raštu, aiškiai apibrėžiant atsakomybes ir įrangos eksploatavimo tvarką.
Darbdavio ir darbuotojo teisės
„Kadangi būtent darbdavys organizuoja darbą ir nustato jo taisykles, darbuotojas neturi teisės vienašališkai nuspręsti, kada dirbti iš namų. O darbdavys turėtų laikytis Darbo [kodekso] (DK) reikalavimų ir atsižvelgti į darbuotojo prašymą esant pagrįstam prašymui ir ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo“, – teigia I. Mažeikaitė. Tai reiškia, kad nors darbuotojas gali inicijuoti nuotolinio darbo poreikį, galutinis sprendimas paprastai priklauso darbdaviui.
Saugumas, įranga ir rizikos vertinimas
Darbdavys privalo užtikrinti sąlygas saugiam darbui, tačiau darbuotojas taip pat turi prisidėti: įvertinti rizikos veiksnius, tinkamai naudoti suteiktą įrangą ir pranešti apie neatitikimus. Darbo vietos namuose saugumas apima ne tik fizinę aplinką, bet ir duomenų apsaugą bei kibernetinio saugumo priemones, ypač jei darbuotojas dirba su jautria informacija.
Kada nuotolinis darbas neįmanomas ir kompromisai
„Nuotolinis darbas galimas tik tada, kai tai leidžia darbo pobūdis. Jei funkcijų neįmanoma atlikti ne darbo vietoje, tai darbuotojas negali reikalauti dirbti nuotoliniu būdu vien dėl to, kad tokia galimybė suteikiama kitiems darbuotojams, kurių darbo pobūdis leidžia dirbti nuotoliu”, – sako I.
Mažeikaitė. Vis dėlto dėl laikinų aplinkybių ar socialinių priežasčių daugeliu atvejų įmanoma rasti kompromisų: lankstus darbo laikas, dalinis nuotolinis darbas ar darbo laiko koregavimas, siekiant sumažinti kelionių sąnaudas ar suderinti šeimos įsipareigojimus.
Praktiniai patarimai deryboms
Rengdami prašymą dėl nuotolinio darbo, aiškiai įvardykite pageidaujamą darbo vietą, grafiką, reikalingą įrangą ir siūlomus komunikacijos būdus. Pabrėžkite, kaip nuotolinis darbas išlaikys arba pagerins produktyvumą. Atkreipkite dėmesį ir į specialias garantijas tam tikroms grupėms – tėvams ar asmenims su sveikatos sutrikimais gali būti taikomos papildomos teisės. Galiausiai, atvira diskusija su darbdaviu ir abipusė pasirengimo kompromisams yra svarbiausias žingsnis sėkmingam nuotolinio darbo įgyvendinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.