Vokietija paskelbė ambicingą strategiją, kuria siekia sustiprinti savo gynybines pajėgas ir užimti lyderiaujantį vaidmenį Europos saugume. Ambasadorius Jungtinėse Valstijose Jensas Hanefeldas pareiškė, kad Berlynas atsiliepia į kvietimą tapti galingiausia NATO karine jėga Europoje ir pažadėjo „gerokai iki” 2035 m. padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei įdarbinti maždaug 100 tūkst. naujų aktyviosios tarnybos karių.
Istorinė karinė transformacija
Šis sprendimas žymi reikšmingą pokytį Vokietijos pokario saugumo politikos trajektorijoje. Tradiciškai susilaikiusi nuo karinės ekspansijos, šalis dabar aiškiai deklaruoja pasirengimą imtis didesnės atsakomybės regione. „Vokietija imasi veiksmų: mes atsiliepėme į kvietimą!“ – sakė J. Hanefeldas, pabrėždamas, kad naujoji strategija sulaukia politinio palaikymo.
Skaičiai ir įsipareigojimai
Vokietijos gynybos biudžetas 2026 m. jau siekia apie 108 mlrd. eurų – tai daugiau nei du kartus viršija 2021 m. lygį, kai jis sudarė maždaug 47 mlrd. eurų. Užsienio reikalų ministro teigimu, šiemet išlaidos viršys 4 proc. BVP, o tikslas – 5 proc. Iki šiol Berlynas sudarė daugiau nei 380 sutarčių su JAV gynybos bendrovėmis dėl kovinių lėktuvų, sraigtasparnių, oro gynybos sistemų ir šaudmenų, kurių vertė viršija 33 mlrd. dolerių. „Tai abipusiškai naudinga transatlantiniams ryšiams”, – pažymėjo ambasadorius.
Įsipareigojimai NATO ir regioninė parama
Vokietijos planai dera su NATO viršūnių susitikimo Hagoje 2025 m. deklaruotais įsipareigojimais, pagal kuriuos dauguma narių iki 2035 m. turėtų skirti po 5 proc. BVP gynybai ir saugumui. Apytikslis išlaidų pasiskirstymas numatytas taip: bent 3,5 proc. – pagrindiniams kariniams poreikiams, iki 1,5 proc. – kibernetinei gynybai, atsparumui ir pramonės bazių stiprinimui.
Konkrečios pajėgos Rytiniam flange
Vienas matomiausių praktikinių žingsnių – nuolatinės brigados dislokacija Lietuvoje, kurioje, kaip tikimasi, dirbs apie 5 tūkst. karių ir civilių. Bundesveras teigia, kad šios pajėgos turėtų per trejus metus tapti visiškai pajėgios ginti rytinį NATO flangą. Jas apibūdino kaip „pavyzdines iniciatyvas“, skirtas užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir „ginti kiekvienam sąjungininkų teritorijos kilometrui”.
Iššūkiai ir politinės pasekmės
Nors finansiniai įsipareigojimai ir karinių pajėgumų stiprinimas yra ambicingi, Vokietijai teks spręsti kelis iššūkius: užtikrinti pakankamą personalo priėmimą ir rengimą, laiku įdiegti įsigytą techniką bei suderinti vidaus politinį palaikymą didesnėms išlaidoms. Be to, ankstesnis JAV administracijos spaudimas – planai sumažinti JAV kontingentą Vokietijoje apie 5 tūkst. karių – paskatino Berlyną greičiau ieškoti savarankiškų sprendimų.
Reikšmė Europos gynybos pramonei
Augantys Vokietijos užsakymai taip pat turi potencialą stiprinti Europos gynybos pramonę, plėtoti tiekimo grandines ir kurti technologinius bendradarbiavimo modelius su sąjungininkais. Ekspertai ragina derinti investicijas su ilgalaike regionine strategija, kad Europa įgytų ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį pranašumą saugume.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.