Alergijos yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje, ir vis daugiau žmonių ieško atsakymų, kodėl organizmas reaguoja į tam tikrus maisto produktus ar aplinkos veiksnius. Tačiau ne visada pirmasis laboratorinis teigiamas rezultatas reiškia, kad pacientui būtina nuolatinė dieta ar griežti apribojimai. Svarbu atskirti įsijautrinimą nuo klinikinės alerginės ligos ir pasirinkti tikslius tyrimus bei gydytojo rekomendacijas.
Ką reiškia klaidingai teigiamas rezultatas?
Dažnai atliekami standartiniai IgE tyrimai nustato specifinius antikūnus prieš visą alergeną. Tai reiškia, kad organizmas gali gaminti antikūnus, bet tai nebūtinai sukelia realius arba pavojingus simptomus. „Standartiniai tyrimai matuoja IgE antikūnus prieš visą alergeną, tačiau ne visi šaltinyje esantys baltymai sukelia kliniškai reikšmingas reakcijas. Be to, egzistuoja vadinamosios CCD – kryžmiškai reaguojančios angliavandenilinės determinantės, kurios gali lemti klaidingai teigiamus rezultatus. Tai molekulės, aptinkamos augaluose ir vabzdžiuose, prieš kurias organizmas gali gaminti antikūnus, nors jos nesukelia alergijos simptomų”, – aiškina gydytoja.
Praktinis pavyzdys: pacientui, alergiškam žolių žiedadulkėms, standartinis tyrimas gali parodyti teigiamą reakciją kviečiams, nors natyvi alergija kviečiams nėra. Tokie netikslumai gali vesti prie nereikalingo produktų vengimo ir klaidingų gyvenimo būdo pokyčių.
Kokios pasekmės – sveikatos ir socialinės?
Nereikalingas maisto ribojimas ypač paveikia vaikus – jis gali sutrikdyti mitybos visavertiškumą, sulėtinti augimą arba sukelti psichologinį diskomfortą šeimoje. Taip pat pacientai patiria papildomas finansines išlaidas, perkeldami savo mitybą į brangesnius specialius produktus, ir dažnai kreipiasi į kelis specialistus, kartodami tyrimus. „Nereikalingas maisto produktų vengimas gali turėti įtakos visavertei mitybai, ypač vaikams. Be to, tai sukelia psichologinį diskomfortą. Yra specialūs dietiniai produktai gali kainuoti brangiau, o pacientai dažnai ilgai ieško atsakymų, lankydamiesi pas skirtingus specialistus ir kartodami tyrimus”, – pastebi A.Blažienė.
Molekulinė diagnostika – tikslumo didinimas
Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip molekulinė (komponentinė) alergijų diagnostika, leidžia nustatyti konkrečias alergeno dalis ir įvertinti, kurios iš jų sukelia klinikinius simptomus.
„Molekulinė diagnostika leidžia nustatyti, kuriam konkrečiam baltymui pacientas yra įsijautrinęs. Tai svarbu, nes skirtingi baltymai turi skirtingas savybes – vieni yra atsparūs karščiui ir gali sukelti sunkias reakcijas, kiti kaitinant praranda alergeniškumą. Žinant tikslų įsijautrinimo profilį, galima pateikti daug tikslesnes rekomendacijas pacientui”, – teigia A.Blažienė.
Tokie tyrimai taip pat padeda atpažinti kryžmines alergijas: pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms jautrus žmogus gali reaguoti į žalius obuolius, bet termiškai apdoroti obuoliai dažnai yra toleruojami. Molekuliniai tyrimai Lietuvoje leidžia ištirti šimtus komponentų iš vieno kraujo mėginio ir automatiškai neutralizuoti CCD poveikį, todėl gaunami tikslesni rezultatai.
Praktiniai patarimai pacientui
Jei gaunate teigiamą alergijos tyrimo rezultatą, neskubėkite imtis griežtų apribojimų. Pirmiausia aptarkite rezultatus su alergologu arba klinikiniu imunologu, apsvarstykite papildomus tyrimus arba kontrolinius testus, o kartais ir valdomą iššūkio (angl. oral food challenge) testą ligoninės sąlygomis. „Tai ypač naudinga stebint alergijos eigą, pavyzdžiui, vaikams, kurių alergijos profilis gali keistis augant. Matydami kiekybinius pokyčius, galime geriau prognozuoti, ar vaikas išaugs alergiją ir atitinkamai koreguoti rekomendacijas”, – pasakoja A.Blažienė. Tiksli diagnostika mažina nerimą ir padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos bei gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.