Vis dažniau kardiologų kabinetuose atsiranda 20–40 metų sulaukę pacientai, kuriems nustatomi rimtesni širdies veiklos sutrikimai. Tokia tendencija rodo, kad širdies ligos nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema: jauniems pacientams gali pasireikšti tiek arterinė hipertenzija, tiek ritmo ar struktūriniai širdies pakitimai. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja kardiologė Diana Maskeliūnaitė aptaria, kokie simptomai turėtų įspėti ir kokių priemonių verta imtis prevencijai.
“Jauniems pacientams dažniausiai diagnozuojama arterinė hipertenzija, įvairios įgimtos ar įgytos struktūrinės širdies ligos, ritmo ir laidumo sutrikimai. Nors rečiau, pasitaiko ir uždegiminių susirgimų, tokių kaip miokarditas ar perikarditas.
Taip pat kartais nustatomi ir ankstyvieji koronarinės širdies ligos požymiai.
Džiugu, kad pastaruoju metu didėja jaunų žmonių sąmoningumas – jie dažniau reaguoja į nerimą keliančius simptomus ir noriau tikrinasi profilaktiškai. Vis dėlto pasitaiko ir atvejų, kai į specialistus kreipiamasi tik tuomet, kai liga jau pažengusi”, – sako gydytoja kardiologė.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Jauni žmonės dažnai kreipiasi dėl širdies permušimų, spaudimo ar skausmo krūtinėje, dusulio, nereguliaraus, per dažno arba per reto pulso. Taip pat dėmesio verta padidėjęs kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis. Jei skausmas krūtinėje stiprėja fizinio krūvio metu arba atsiranda net ramybės būsenoje, jei žmogus be aiškios priežasties nualpsta arba pradeda stipriai dusti, tai gali būti rimtų širdies sutrikimų požymiai. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė konsultacija – laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir gerokai pagerinti ilgalaikes prognozes.
Rizikos veiksniai: paveldimumas ir gyvenimo būdas
„Viena dažniausių paveldimų būklių yra šeiminė hipercholesterolemija, kai dar vaikystėje kraujyje būna padidėjęs cholesterolio kiekis. Tokiu atveju labai svarbu kuo anksčiau atlikti lipidogramą ir pradėti reguliariai stebėti sveikatą.
Vis dėlto dauguma širdies ligų nėra paveldimos – jas lemia netinkami kasdieniai įpročiai.
Rūkymas, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, lėtinis stresas ir prastas miegas išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Tyrimai ir gydymo principai
Tyrimų planas parenkamas individualiai: dažniausiai atliekama elektrokardiograma, echoskopija, paros kraujospūdžio matavimas ar Holterio monitoravimas. Esant indikacijoms, prireikia pažangesnių vaizdinių ar invazinių tyrimų. „Kai širdies ritmo sutrikimai kartojasi nereguliariai, ne kasdien, pacientui gali būti paskirtas specialus „TeltoHeart“ laikrodis – jis leidžia realiu laiku fiksuoti epizodinius širdies ritmo pakitimus”, – paaiškina gydytoja kardiologė. Gydymas priklauso nuo diagnozės: kartais reikalingi vaistai, tačiau dažnai pakanka sisteminių gyvenimo būdo pokyčių.
Prevencija: paprasta, bet veiksminga
„Jauniems žmonėms, kuriems būdingi širdies ligų rizikos veiksniai, intensyviai sportuojantiems ar turintiems paveldimumo požymių profilaktinė kardiologo konsultacija bent kartą per kelerius metus gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
Tokia apžiūra ne tik suteikia daugiau ramybės, bet ir leidžia laiku pastebėti ankstyvus pokyčius, kol liga dar neprogresavusi“, – teigia Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja kardiologė D. Maskeliūnaitė.
Paprasčiausi prevenciniai žingsniai – mesti rūkyti, sveikai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, užtikrinti kokybišką miegą ir mažinti ilgalaikį stresą. Ankstyva diagnostika ir profilaktika leidžia valdyti riziką ir išvengti skaudžių pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.