Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje šią vasarą fiksuojami itin dideli pacientų srautai. Nuo birželio pradžios čia per parą vidutiniškai apsilanko apie 320 žmonių, o intensyviausiomis dienomis jų skaičius priartėja prie 400.
Tai reiškia, kad kai kuriomis dienomis naujas pacientas registruojamas kas 3–4 minutes. Medikai prašo į priimamąjį atvykstančių žmonių supratingumo ir primena, kad pagalba čia teikiama ne pagal atvykimo laiką, o pagal paciento būklės sunkumą.
Didžiausias krūvis tenka traumatologams
Vasara ligoninių priėmimo skyriuose dažnai būna sudėtinga dėl aktyvaus laisvalaikio, kelionių, sporto, darbų sodybose ir kitų veiklų, per kurias patiriama daugiau traumų. RVUL šiuo metu ypač didelis darbo krūvis tenka traumatologijos, terapijos ir chirurgijos specialistams.
Pasitaiko parų, kai traumatologai priima daugiau kaip 170 pacientų. Terapijos profilio gydytojams per parą tenka įvertinti iki 100 žmonių, o chirurgų pagalbos laukiančių pacientų skaičius gali priartėti prie 70.
Kiekvienam pacientui neužtenka vien gydytojo apžiūros. Daugeliu atvejų reikia atlikti kraujo tyrimus, rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją ar kitus diagnostinius tyrimus, sulaukti jų rezultatų ir nuspręsti, ar žmogų galima išleisti gydytis namuose, ar būtina hospitalizuoti.
Didžiulį krūvį patiria ir radiologijos darbuotojai. Ligoninės duomenimis, per parą atliekama vidutiniškai apie 320 rentgenologinių ir 120 kompiuterinės tomografijos tyrimų.
Kodėl vėliau atvykęs žmogus gali būti priimtas pirmas?
Skubiosios pagalbos skyriuje pacientai rūšiuojami pagal jų būklės pavojingumą. Dėl šios priežasties ką tik atvežtas žmogus gali būti apžiūrėtas anksčiau už kelias valandas laukiantį pacientą, jeigu naujai atvykusiojo būklė kelia didesnę grėsmę gyvybei ar sveikatai.
Pirmajai skubiosios pagalbos kategorijai priskiriami pacientai turi būti priimami nedelsiant. Antrosios kategorijos pacientams pagalba turi būti pradėta teikti per 10 minučių, trečiosios – per valandą, o ketvirtosios – per dvi valandas.
Pacientui, kurio būklė nepriskiriama būtinajai pagalbai, gali tekti laukti gerokai ilgiau.
Tokios tvarkos tikslas – pirmiausia išgelbėti pacientus, kuriems delsimas gali sukelti sunkias komplikacijas ar kainuoti gyvybę. Todėl eilė priimamajame negali būti organizuojama tokiu pačiu principu kaip parduotuvėje ar įprastoje gydytojo konsultacijoje.
Ilgas laukimas nereiškia, kad medikai nedirba
RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pabrėžia, kad didėjant pacientų skaičiui neišvengiamai ilgėja ir laukimo laikas. Kol vieni žmonės laukia koridoriuje, medikai gali gaivinti pacientą, stabdyti kraujavimą, vertinti sunkią traumą arba organizuoti skubią operaciją.
Laukimo trukmę lemia ne tik bendras pacientų skaičius. Ji gali pailgėti, kai vienu metu atvežami keli sunkios būklės žmonės, reikia papildomų tyrimų, specialistų konsultacijų ar stebėti, kaip keičiasi paciento būklė.
Skyriaus vadovas prašo pacientų ir jų artimųjų kantrybės bei pagarbaus bendravimo su personalu. Didelis srautas didina ne tik fizinį darbo krūvį, bet ir emocinę įtampą, nes gydytojams bei slaugytojams nuolat tenka priimti greitus ir pacientų sveikatai svarbius sprendimus.
Kada iš tiesų reikėtų vykti į priimamąjį?
Skubiosios pagalbos skyrius skirtas staiga atsiradusioms būklėms, kai delsti pavojinga. Į jį reikėtų vykti patyrus sunkią traumą, prasidėjus gausiam kraujavimui, staiga sutrikus sąmonei, atsiradus stipriam krūtinės skausmui, ryškiam dusuliui ar kitiems ūmiems simptomams.
Skubiai reaguoti reikia ir į galimo insulto požymius, tokius kaip staiga nusilpusi viena kūno pusė, persikreipęs veidas, sutrikusi kalba ar pusiausvyra. Įtarus infarktą, insultą, žmogui praradus sąmonę ar negalint saugiai savarankiškai pasiekti ligoninės, reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Žmogus neturėtų vengti skubiosios pagalbos vien baimindamasis ilgos eilės. Jeigu būklė gali kelti pavojų gyvybei, kreiptis būtina nedelsiant – sunkiausi pacientai įprastoje eilėje nelaukia.
Kokiais atvejais geriau kreiptis į šeimos gydytoją?
Priimamasis nėra skirtas ilgai trunkančių simptomų ištyrimui, lėtinių ligų gydymo koregavimui, receptų pratęsimui ar planinei specialisto konsultacijai. Skubiosios pagalbos skyriuje taip pat nebus sudaromas ilgalaikis gydymo planas, kurį paprastai rengia šeimos gydytojas ar konkrečios srities specialistas.
Jeigu sveikatos problema neatsirado staiga, nėra pavojingų simptomų, o žmogaus būklė išlieka stabili, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Ne darbo metu galima ieškoti savo gydymo įstaigos nurodyto budinčio gydytojo arba skubiosios medicinos pagalbos kabineto.
Ligonių kasų duomenimis, daliai į ligoninių priimamuosius atvykstančių pacientų pakaktų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Tokie vizitai didina bendrą srautą, tačiau jų autoriai negali būti aptarnaujami anksčiau už sunkios būklės pacientus.
Kreipimasis į ligoninės priimamąjį taip pat nepakeičia planinės konsultacijos ir nesuteikia galimybės greičiau patekti pas norimą specialistą.
Abejojantiems gali padėti numeris 113
Kai žmogus nežino, ar jo būklė reikalauja skubios pagalbos, tačiau nėra aiškios grėsmės gyvybei, galima skambinti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos konsultaciniu numeriu 113.
Šiuo numeriu teikiamos medicininės konsultacijos ir neskubi informacija. Specialistas gali padėti įvertinti simptomus ir patarti, ar kreiptis į šeimos gydytoją, budinčią įstaigą, savarankiškai vykti į priimamąjį ar kviesti greitąją pagalbą. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei, reikia rinkti numerį 112.
Pacientų srautą didina ir sunkiau prieinamos konsultacijos
Pasak P. Ukso, žmonės ligoninės priimamąjį renkasi ne vien todėl, kad neteisingai įvertina savo simptomus. Vasarą dalis šeimos gydytojų ir specialistų atostogauja, todėl poliklinikose gali pailgėti registracijos eilės arba būti sunkiau greitai gauti konsultaciją.
Vis dėlto vienas ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius negali išspręsti viso regiono sveikatos paslaugų prieinamumo problemų. Didėjant neskubių pacientų skaičiui labiausiai nukenčia žmonės, kuriems pagalbos reikia greitai, tačiau jų būklė dar nėra priskirta pačiai pavojingiausiai kategorijai.
Medikų kreipimosi tikslas nėra atgrasyti gyventojus nuo gydymo. Jie ragina pasirinkti tokią gydymo grandį, kurioje konkreti problema gali būti išspręsta tinkamiausiai ir efektyviausiai.
„Mūsų žinutė paprasta – mes visada pasirengę padėti“, – pabrėžia P. Uksas.
Tinkamai pasirinkęs, kur kreiptis, pacientas gali ne tik pats greičiau gauti reikalingą konsultaciją, bet ir padėti išsaugoti skubiosios medicinos išteklius tiems žmonėms, kurių būklė blogėja čia ir dabar.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.