Gydytojos įspėjimas: ši klaida dėl aukšto kraujospūdžio gali kainuoti labai daug

Aukštas kraujospūdis yra viena dažniausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų, kuri gali turėti itin rimtų pasekmių, jei nėra tinkamai kontroliuojama. Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Milda Kovaitė pabrėžia, kad daugelis pacientų daro skaudžią klaidą – nepakankamai rimtai žiūri į arterinę hipertenziją ir nereguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus.

Pagal gydytojos aiškinimą, arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis pasiekia arba viršija 140/90 mm Hg. Sistolinis (viršutinis) kraujospūdis rodo slėgį arterijų sienelėse širdies susitraukimo metu, o diastolinis (apatinis) – slėgį tarp širdies dūžių. Gydytoja pažymi, kad liga diagnozuojama net jei padidėjęs tik vienas iš šių rodiklių.

Kraujospūdžio normos ir matavimo svarba

Optimalus kraujospūdis laikomas mažesniu nei 120/80 mm Hg, o normalus – kai sistolinis skaičius yra nuo 120 iki 129, o diastolinis – mažiau nei 80. Kraujo spaudimas nuo 130 iki 139 sistolinis ir nuo 85 iki 89 diastolinis laikomas aukštu normaliu, tačiau jau viršutinės ribos yra hipertenzija. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad gydymo metu svarbu matuoti kraujospūdį ne vien gydytojo kabinete – tokie matavimai vadinami „kabinetiniais“ ir neretai pacientai patiria „baltojo chalato“ sindromą, kai dėl jaudulio kraujospūdis trumpam pakyla.

Todėl rekomenduojama kraujospūdį stebėti namuose, kartu su specialistu aptarti rodiklius ir gydymo efektyvumą. Kelis kartus pamačius, kad kraujospūdis viršija 135/85 mm Hg, būtina kreiptis į gydytoją.

Dažniausios klaidos gydant hipertenziją

Pasak dr. Kovaitės, didžiausia problema yra pacientų nenoras reguliariai vartoti paskirtus vaistus. Apie pusė žmonių, sergančių hipertenzija, praleidžia ar visiškai nutraukia vaistų vartojimą, dažnai dėl baimės pakenkti inkstams ar kepenims. Tačiau gydytoja pabrėžia – hipertenzija žaloja organus, ypač inkstus, ir tai gali baigtis rimtomis komplikacijomis, įskaitant dializes.

„Žinokite, ne vaistai gadina inkstus, o hipertenzija“, – primena gydytoja ir ragina vengti savigydos bei klaidingų įsitikinimų.

Ji taip pat primena, kad prieš keliasdešimt metų, kai dar nebuvo efektyvių vaistų, hipertenzija daugeliui baigdavosi insultais bei širdies nepakankamumu, todėl dabar situacija daug geresnė, bet reikalaujanti nuolatinės priežiūros.

Hipertenzijos komplikacijos ir profilaktika

Dažnai hipertenzija nepasireiškia jokiais simptomais, todėl daugelis pacientų nesupranta jos rizikos ir nepakankamai rūpinasi sveikata. Gydytoja pastebi, kad žmonės dažnai nustoja vartoti vaistus, kai kraujospūdis tik šiek tiek sumažėja, tačiau liga gali ilgainiui sukelti rimtų kardiologinių problemų.

„Su hipertenzija turime susidurti kaip su dantų higiena – ne tik tuomet, kai pradeda skaudėti, bet norėdami išvengti rimtų problemų ateityje“, – sako M.Kovaitė. Ji pabrėžia, kad ligos kontrolė būtina norint išvengti širdies smūgių, insultų, inkstų pažeidimų ir kitų pavojingų komplikacijų.

Gyvenimo būdo įtaka ir vaistų vartojimas

Gydytoja primena, kad svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo – būti fiziškai aktyviems, vartoti daugiau vaisių ir daržovių, mažinti druskos suvartojimą bei vengti alkoholio. Ji pabrėžia, kad nėra jokios saugios alkoholio dozės, kuri padėtų suvaldyti kraujospūdį, o alkoholio ir vaistų derinimas yra itin pavojingas.

Kardiologė taip pat pabrėžia, kad sportas, nors ir laikinai padidina kraujospūdį, yra gydymo priemonė ir padeda reguliuoti šią ligą. Svarbu, kad sveikos gyvensenos įpročiai laikytųsi nuolat, o ne būtų laikini.

Konsultacijos ir gydymo svarba

Dr. Kovaitė pabrėžia, kad hipertenziją geriausiai gali gydyti šeimos gydytojai ir tik esant sudėtingiems atvejams pacientai siunčiami pas kardiologus. Ji ragina pacientus būti kantrius – vaistų efektui įvertinti dažnai reikalingas laikas, o kraujospūdį verta matuoti kelis kartus per dieną reguliariai, laikantis matavimo taisyklių.

„Reikėtų nesiblaškyti ir suprasti, kad hipertenzija nėra liga, kuri pasveiksta per vieną dieną, tačiau su gydymu galima reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę,“ – apibendrina gydytoja.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 42 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *