Slaugymas — ne vien medicininė priežiūra, bet ir didelis emocinis, socialinis bei finansinis iššūkis. Artimųjų rūpestis ilgai sergančiais giminaičiais dažnai pradeda kaip natūralus šeimos veiksmas, tačiau ilgainiui gali atvesti prie pervargimo, sveikatos sutrikimų ir šeimos santykių įtemptumo. Specialistė Daiva Balčiūnienė pabrėžia: „Slaugant onkologine liga sergantį žmogų dar gali būti vilties – jis gali pasveikti. Kitaip yra su tėvais, kurių sveikata laikui bėgant ima silpnėti ir tai yra labai ilgas procesas. Iš pradžių mes į jį nekreipiame dėmesio, nes kasdieniame gyvenime dažnai nuneigiame senatvę, nereaguojame į ją liudijančius pokyčio ženklus. Tačiau pamažu imame pastebėti, kad mama ar tėtis tampa nebe tokie, kokie buvo, kai mus augino, mumis rūpinosi. Prasideda naujas etapas – pamažu mūsų mamos ar tėčio ima nebelikti“.
Kodėl slauga pavojinga slaugytojui?
Ilgalaikė slauga reikalauja daug energijos ir laiko, o gretutinės problemos — miego stygius, finansinis spaudimas, socialinė izoliacija — silpnina atsparumą. „Ligonius slaugantiems žmonėms lieka labai mažai laiko sau. Natūralu, kad dėl to pradeda kilti pyktis, kuris, nors ir slopinamas, gali prasiveržti, paskatinti žmogų pratrūkti. Tokius pykčio protrūkius lydi kaltė, kuri vėl įtraukia į nesibaigiančių emocijų grandinę. Tačiau reikia suprasti, kad žmogaus būklei sunkėjant, jam reikės vis daugiau globos, vis mažiau laiko liks sau, vis labiau didės pyktis ir kaltė“,– teigia psichoterapeutė. Šios emocijos — normalios, bet neužsprendžiamos jos gali skatinti depresiją, fizinius negalavimus ir šeimos krizę.
Praktiniai žingsniai, kad nesusirgti pačiam
Pirmiausia pripažinkite savo emocijas: „Reikia pripažinti, kad pykstate. Juk kartais artimiesiems gali netgi kilti minčių „geriau būtų, jei numirtų“ – tai natūralūs pamąstymai tokioje situacijoje. Reikia leisti iškilti ir jiems, juos pripažinti, priimti, galbūt pasidalinti su kitais“.
Ieškokite suprantančių žmonių ar profesionalų: psichologo, kunigo ar savitarpio paramos grupės. Dalijimasis mažina vienišumo jausmą ir padeda valdyti kaltę.
Praktiškai: parengkite realų grafiką — kada kas rūpinasi ligoniu, kada atostogauja, kas keičia budėjimus. Apsvarstykite dalinę slaugą, laikinas slaugos paslaugas ar specializuotas įstaigas. Aptarkite finansinius klausimus atvirai: ką padengs šeima, o ką — iš ligonio santaupų ar socialinės pagalbos? Jei tai įmanoma, pasiskirstykite atsakomybes su giminaičiais ar artimaisiais.
Ribos ir savi priežiūra
Nustatykite ribas: kiek galite ir kiek negalite daryti be žalos sau. Svarbu išlaikyti reguliarų miegą, fizinį aktyvumą ir socialinius ryšius. Nepamirškite sveikatos patikrinimų — laiku gydoma slaugytojo liga lengviau kontroliuojama. Kaip pabrėžia D. Balčiūnienė: „Būtų gerai, jei suaugę vaikai gyventų atskirai nuo tėvų. Šeimai tai sveikiau. Tai svarbu įvertinti priimant sprendimą dėl slaugos. Tačiau, jei neįmanoma kitaip, būtina pagalvoti, kaip pasirūpinsite savo psichologine būsena“.
Galutinė taisyklė — sprendimus priimkite racionaliai, įvertindami savo galimybes ir ieškodami pagalbos. Tinkamai organizuota priežiūra apsaugo ne tik ligonį, bet ir jus — užtikrina, kad rūpinimasis artimuoju netaptų kaina, kurią sumokate savo sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.