Dažnai moterų nusiskundimai — nuovargis, prasta savijauta ar nuotaikų svyravimai — nurašomi hormonams. Tačiau Santaros klinikų gydytoja akušerė‑ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė teigia, kad ne visada verta skubėti tirti hormonų kiekį, ypač jei mėnesinių ciklas yra reguliarus. Ji ragina žiūrėti į organizmą kaip į visumą ir suprasti, kada tyrimai gali būti tikrai reikalingi.
Ko nereikėtų manyti apie hormonų tyrimus
Profesorė pabrėžia, kad naujausi moksliniai duomenys rodo — svarbu ne tik hormonų koncentracijos svyravimai, bet ir tai, kaip į juos reaguoja moters smegenys. Tai reiškia, kad vien tik vienkartinis kraujo tyrimas dažnai neatskleidžia daugelio sudėtingų mechanizmų. “Turbūt yra mitas, kad išsitirsiu hormonus, sužinosiu, kad estrogeno yra per daug, progesterono – per mažai. Bet niekas nežino, kokios yra individualios svyravimo ribos. Tikrai netikslinga tirti hormonų kiekį, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, nes šiandien dar niekas negali pasakyti, kaip tie subtilūs svyravimai veikia moters smegenų veiklą”, – paaiškino D. Ramašauskaitė. Be to, hormonų lygiai priklauso nuo ciklo dienos, vartojamų kontraceptikų ir kitų sveikatos faktorių, todėl netinkamai atlikti tyrimai gali lemti klaidingą įspūdį.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Nors profilaktiniai hormonų tyrimai visoms moterims nėra rekomenduotini, yra aiškūs požymiai, kai būtina konsultacija: staigus ciklo sutrikimas, labai gausios arba skausmingos mėnesinės, ilgalaikis jų nebuvimas (amenorėja), nenormalus kraujavimas tarp ciklų, stiprūs premenstruaciniai simptomai, ženklūs svorio pokyčiai, plaukų slinkimas ar vyriški požymiai. Taip pat tyrimai reikalingi poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, arba jei yra įtarimų dėl endokrininės ligos. Prof. Ramašauskaitė akcentuoja ir šeimos vaidmenį: “Labai svarbu, kad mamos tą suprastų ir nevestų savo 15–16 metų dukrų pas ginekologą profilaktiškai, bet edukuotų, kas yra normalu”, – sakė D. Ramašauskaitė.
Praktiniai patarimai ir kas padeda stebėti ciklą
Patarimai, kaip išvengti bereikalingų tyrimų: fiksuokite ciklo trukmę, menstruacijų gausumą ir jų pasikartojimo dažnumą.
Paprastas dienų žurnalas arba patikima mobili programėlė padeda pastebėti pokyčius laiku. Svarbu žinoti ir tyrimų specifiką: kai kuriuos hormonų rodiklius tikslinga matuoti konkrečiomis ciklo dienomis (pvz., FSH ir LH ankstyvame folikulinio etapo periode arba progesteroną midlutealiniame etape), o hormonų lygiai gali būti įtakoti vaistų bei kontraceptikų.
Gyvenimo būdo veiksniai – miegas, stresas, mityba, kūno masės indeksas ir fizinis aktyvumas – taip pat daro didelę įtaką hormoninei pusiausvyrai. Prieš skubant daryti tyrimus verta įvertinti šiuos aspektus, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar ginekologu ir kartu aptarti, ar tyrimai būtų tikslingi ir kada juos geriausia atlikti.
Apibendrinant: jei ciklas reguliarus ir žmogus nejaučia ryškių sutrikimų, kartais geriau stebėti ir koreguoti gyvenimo būdą nei atlikti vienkartinius hormonų tyrimus. Jei pasireiškia minėti simptomai — kreipkitės į specialistą, kuris nustatys konkrečias diagnostikos ir gydymo gaires.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.