Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių, o dėl jų plitimo gydytoja kardiologė Eglė Majauskienė kalba kaip apie vieną didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių. Pasak kardiologės iš Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos poskyrio, net iki 80 procentų šių ligų būtų galima išvengti, jei žmonės labiau rūpintųsi savo sveikata ir keistų gyvenimo įpročius.
Aterosklerozė – raktas į širdies ligas
Aterosklerozė, tai pagrindinė daugelio širdies bei kraujagyslių ligų priežastis. Tai procesas, kai arterijos siaurėja ir tampa standesnės dėl vidinio jų sluoksnio – endotelinio pažeidimo, o šioje vietoje kaupiasi cholesterolio sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Šios plokštelės ne tik mažina kraujagyslių spindį ir riboja kraujo tėkmę, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų – kraujagyslės plyšimą arba visišką jos užsikimšimą. Tokiu atveju gali įvykti gyvybei pavojingas miokardo infarktas ar insultas.
Cholesterolio reikšmė ir interpretacijos klaidos
Cholesterolis yra būtinas žmogaus organizmui, nes dalyvauja hormonų gamyboje ir ląstelių struktūrų formavime. Tačiau svarbu, kad jo kiekis būtų subalansuotas. Kardiologė išskiria dvi pagrindines cholesterolio rūšis: didelio tankio lipoproteinų (DTL), vadinamą „geruoju“ cholesteroliu, kuris padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš kraujagyslių į kepenis; ir mažo tankio lipoproteinų (MTL), ar „blogąjį“ cholesterolį, kuris skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Be to, trigliceridai, nors ir nesikaupia kraujagyslėse, gali netiesiogiai didinti širdies ligų riziką.
Pacientei gavus cholesterolio tyrimų rezultatus, dažnai skubama džiaugtis, jei bendras ar tam tikrų rodiklių kiekis pateikia normos ribose. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad „blogojo“ cholesterolio norma yra individuali ir priklauso nuo paciento sveikatos būklės, rizikos veiksnių. Todėl svarbu, kad interpretavimą atliktų specialistas, pavyzdžiui, šeimos gydytojas ar kardiologas. Pacientams, kurių širdies ligų rizika didelė, rekomenduojama, kad „blogojo“ cholesterolio kiekis būtų mažesnis nei 1,8 mmol/l, o esant labai dideliai rizikai – net mažesnis nei 1,4 mmol/l.
Gyvenimo būdo pokyčiai – pagrindas cholesterolio valdymui
Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį yra subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas. Sveika mityba, apribojant sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą, ir užsiėmimas fizine veikla gali sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje nuo 5 iki 15 procentų. Tačiau kartais, ypač esant dideliam cholesterolio kiekiui ar kitoms rizikos faktoriams, vien šie pokyčiai nepakanka, todėl būtina medikamentinė terapija. Kardiologė pabrėžia, kad vaistai yra labai svarbūs siekiant koreguoti dislipidemiją ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.
Rūkymo ir arterinės hipertenzijos įtaka sveikatai
Dar vienas itin žalingas veiksnys kraujagyslėms yra rūkymas. Tabako dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, kurios pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Rūkantieji serga miokardo infarktu dvigubai dažniau nei nerūkantys. Kardiologė ragina nutraukti šį žalingą įprotį, nes tai gali pridėti net 4-5 metus sveiko gyvenimo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į arterinę hipertenziją, dar vadinamą „tyliąja žudike“, nes ją dažnai sunku pastebėti be reguliarių kraujospūdžio matavimų. Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui pažeidžia širdį, inkstus ir kraujagysles, trumpina gyvenimo trukmę.
Fizinio aktyvumo svarba
Kardiologė taip pat akcentuoja fizinio aktyvumo naudą. Europos kardiologų draugija ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 150–300 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo arba 75–100 minučių didelio intensyvumo fizine veikla. Net jei dėl sveikatos sutrikimų, kaip sąnarių skausmai, tradicinis sportas nėra prieinamas, svarbu ieškoti sau tinkamų veiklų, pavyzdžiui, vaikščiojimo, sodininkystės ar namų ruošos darbų, kurie taip pat laikomi fizine veikla ir teikia naudą sveikatai.
Kardiologė Eglė Majauskienė pabrėžia, kad ilgaamžiškumas yra mūsų pasirinkimas, kurio galime siekti sąmoningai rūpindamiesi savo kraujagyslių būkle, cholesterolio kontrole ir sveiku gyvenimo būdu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.