Be kavos – nė dienos? Daugeliui rytinis puodelis yra įprasta rutina, tačiau naujausi moksliniai duomenys rodo, kad kava gali ne visiems būti vienodai naudinga. Pastarasis tyrimas, paskelbtas žurnale „Scientific Reports“, analizavo apie 24 tūkst. švedų duomenis ir atkreipia dėmesį į ryšį tarp kavos vartojimo, genetinių ypatybių ir vainikinių arterijų aterosklerozės rizikos.
Kas yra aterosklerozė ir kodėl tai svarbu
Aterosklerozė – procesas, kai kraujagyslių viduje kaupiasi riebalai ir kalcio nuosėdos, formuojasi plokštelės, kurios siaurina kraujagysles ir gali sutrikdyti kraujotaką. Kai plokštelės pažeidžia sieneles arba atsiskiria, gali susidaryti trombas ir įvykti miokardo infarktas. „Aterosklerozė atsiranda dėl netinkamos mitybos, rūkymo ir padidėjusio kraujospūdžio. Aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagyslių sieneles, ant jų nusėda kenksmingi riebalai, – sako Vanessa Kaplan, Jonšiopingo ligoninės (Švedija) gydytoja rezidentė.
Tyrimo esmė: genai ir kofeino metabolizmas
Tyrime dalyvavo 50–64 metų žmonės, kuriems buvo atlikti vainikinių arterijų rentgeno tyrimai. Be to, dalyviai pateikė informaciją apie savo mitybą ir kavos vartojimo įpročius, o mokslininkai panaudojo nuasmenintus genetinius duomenis. Analizė parodė, kad tam tikros genetinės variacijos, susijusios su greitesniu kofeino metabolizmu, gali nulemti didesnę riziką: žmonės, kurie greičiau skaido kofeiną ir gerianti daugiau kavos, turėjo didesnį vainikinių arterijų aterosklerozės paplitimą.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad nefiltruota kava gali padidinti kraujo riebalų kiekį ir taip padidinti kraujotakos sutrikimų riziką. Aš pati domiuosi tiksliąja medicina kardiologijos srityje ir taip pat esu kavos mėgėja“, – paaiškina V. Kaplan.
Ką tai reiškia praktikoje
Šios išvados nereiškia, kad visi turėtų nutraukti kavos vartojimą. Tyrimo autoriai patys pabrėžia, kad rizika nėra vienoda visiems ir kad reikia ilgalaikių tyrimų, kad būtų galima aiškiai nustatyti priežastis ir mechanizmus. „Būtent. Rizika, kad geriant kavą susikaups riebalai vainikinių arterijų sienelėse, nebūtinai turi būti vienoda visiems žmonėms.
Tačiau norint tai patvirtinti, reikalingi ilgalaikiai tyrimai”, – paaiškina V. Kaplan.
Kol kas praktiški patarimai lieka panašūs: moderacija ir atsižvelgimas į individualią riziką. Remiantis Šiaurės šalių rekomendacijomis, nuo vieno iki keturių puodelių filtruotos kavos per dieną gali būti suderinama su sveiku gyvenimo būdu. Filtruota kava mažina diterpenų, kurie gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, patekimą į gėrimą, todėl laikoma palankesnė širdies sveikatai.
Ką verta prisiminti
Kava taip pat turi teigiamų aspektų: ji aprūpina antioksidantais, polifenoliais ir kai kuriais tyrimais siejama su sumažėjusia 2 tipo diabeto rizika. Tačiau per didelis kofeino kiekis gali sukelti širdies permušimus ir miego sutrikimus. Ateityje galbūt bus įmanoma individualizuoti patarimus pagal genetinį profilį, tačiau šiuo metu geriausia pasikalbėti su sveikatos specialistu, jeigu turite širdies ligų rizikos veiksnių ar intensyviai vartojate kavą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.