Buityje naudojamos cheminės medžiagos gali sukelti įvairias alergines reakcijas – nuo niežulio ir paraudimų iki tinimų ir pūslelių. Alergija nėra reta: maždaug penktadalis gyventojų bent kartą gyvenime susiduria su alerginiu atveju, o specifinį alerginį kontaktinį dermatitą gali išprovokuoti daugiau nei šimtas skirtingų cheminių medžiagų. Dažnai alergenai slepiasi tose priemonėse, kurias naudojame kasdien ir kurių grėsmės neįtariame.
Kur slepiasi alergenai?
Pavojingomis gali būti laikomos kvapiosios medžiagos ir konservantai, randami kosmetikoje ir buitinėje chemijoje. Oro gaivikliai, smilkalai, žvakės, eteriniai aliejai savo sudėtyje turi aromatinių junginių, galinčių sukelti odos ar kvėpavimo takų sudirgimus. Taip pat alergijas provokuoja šampūnai, muilai, dušo želės, lūpų dažai, blakstienų tušas, dantų pastos, akių pieštukai. Apie 80 proc. odos uždegimų gali būti susiję su kvapiosiomis medžiagomis šiuose gaminiuose.
Kiti dažni kaltininkai – drėgnos popierinės servetėlės su konservantais, plaukų ir nagų lakai (formaldehido dariniai), dezodorantai, plaukų šalinimo kremai, prakaitavimą mažinančios pudros. Skalbyklėse naudojami skalbimo milteliai ir balikliai (natrio hipochloritas) bei fermentai taip pat gali išprovokuoti sunkią alerginę reakciją.
Kaip atpažinti alergiją?
Alerginė reakcija nebūtinai pasireiškia iš karto: pirmasis kontaktas dažnai tik sensibilizuoja organizmą, o simptomai atsiranda tik antrą ar trečią kartą susidūrus su alergenu, po kelių parų. Dažniausi požymiai – odos paraudimas, niežėjimas, pūslelės, vėliau atsirandantys šašai; gali patinti akių vokai, paburkti skruostai ar smakras. Kartais pasireiškia peršalimo tipo simptomai, tačiau skiriasi tuo, kad alergija linkusi kartotis, o ne praeiti per savaitę.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Geriausia prevencija – sumažinti dirgiklių kiekį namų aplinkoje. Rinkitės bekvapius arba hipoalerginius produktus, atidžiai skaitykite ingredientų sąrašus ir venkite gaminių su daug kvapiklių ar konservantų.
Drabužius skalaukite karštesniame vandenyje ir skalaukite kelis kartus, o indus plaukite po tekančiu vandeniu ne trumpiau nei 30 sekundžių. Jei skalbiate rankomis, skalavimo kartų turėtų būti 5–6.
Kai įžengus į namus pradeda čiaudėti – gerai vėdinkite patalpas. Naują kosmetiką pirmiausia išbandykite ant mažo odos plotelio. Jei turite jautrią odą, venkite eterinių aliejų ir kvapiųjų žvakių.
Ką daryti pasireiškus reakcijai?
Pirmiausia praplauti odą ar akis švariu vandeniu, pašalinant dalį alergenų. Nedidelėms reakcijoms gali padėti vietiniai praplovimai ir tepalai nuo odos sudirginimo; tinkamas pasirinkimas – vaistinis preparatas su hidrokortizonu, padedantis sumažinti niežulį ir patinimą. Sunkių arba plačiai išplitusių reakcijų atveju būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu nekapstyti ir nebraižyti paraudusių vietų, nes tai gali sukelti antrinę infekciją.
Sąmoningas produktų pasirinkimas ir namų higiena padeda ženkliai sumažinti riziką. Jei reakcijos kartojasi arba negalite nustatyti priežasties, dermatologas gali rekomenduoti pleistro (patch) testus, kurie padeda identifikuoti konkrečius alergenius ir išvengti jų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.