Paaugus kūdikiui šeimoje dažnai atsiranda daug nuomonių ir patarimų apie žindymą: vieni ragina kuo greičiau nutraukti žindymą, kiti stebisi mamomis, kurios tebežindo vaiką po metų ar dvejų, treti teigia, kad mamos pienas ilgainiui praranda vertę. Tačiau laktacijos specialistė Emilija Vičiūnienė primena, kad daugumos šių nuostatų mokslinio pagrindo nėra ir kad tarptautinės rekomendacijos remiasi gausybe tyrimų.
Mamos pieno kaita ir nauda
„Pienas yra unikalus tuo, kad nuolat prisitaiko – ne tik vaikui augant, bet ir paros metu, taip pat mamai ar vaikui susirgus“, – aiškina laktacijos specialistė. Iš tiesų, mamos pieno sudėtis keičiasi pagal vaiko amžių ir poreikius: priešpienis ir brandus pienas skiriasi riebalų, baltymų ir imuninių faktorių kiekiu. Pirmosiomis dienomis po gimdymo gaminasi priešpienis, dažnai vadinamas „skystu auksu“. Nors jis gali atrodyti mažiau riebus, jame gausu antikūnų, oligosacharidų ir augimo faktorių, kurie svarbūs naujagimio imuninei apsaugai ir žarnyno formavimuisi.
Tyrimai rodo, kad antraisiais gyvenimo metais mamos piene padaugėja riebalų ir imuninių komponentų, kurie suteikia papildomos energijos aktyviam vaikui ir padeda kovoti su infekcijomis. Tęstinis žindymas susijęs su mažesne kvėpavimo takų infekcijų ir gastroenteritų rizika bei gali turėti ilgalaikės įtakos imuninei ir metabolinei sveikatai.
Žindymas – ne tik maistas
Žindymas atlieka ir emocinę, ir raidos funkciją: tai nusiraminimo mechanizmas, saugumo pojūtis, miego ir streso reguliavimo priemonė, turinti įtakos kognityvinei raidai. Žindymo metu stiprėja artimas ryšys tarp mamos ir vaiko, o mechaninis krūties čiulpimas prisideda prie veido ir sąkandžio formavimosi.
Pradėti primaitinti ar palaukti?
PSO rekomenduoja išimtinį žindymą iki maždaug šešių mėnesių ir primaitinimo pradžią apie šeštą mėnesį, kartu tęsiant žindymą iki dvejų metų ir ilgiau, jei to nori mama ir vaikas. Tačiau primaitinimo pradžia turi būti grindžiama ne vien amžiumi, o kietam maistui pasiruošimo požymiais: gebėjimu sėdėti, rankos–akių–burnos koordinacija ir sugebėjimu nuryti.
Ankstyvas primaitinimas dažnai neatitinka kūdikio poreikių ir gali mažinti mamos pieno suvartojimą be realios naudos.
Pradėjus siūlyti kietą maistą, svarbu įvesti maisto įvairovę: vien morkos ar bulvė ilgainiui neduos reikalingų maistinių medžiagų, tokių kaip geležis ar vitaminas B12. Iki pirmojo gimtadienio pienas dažnai lieka svarbia mitybos dalimi, o žindymą, pasak specialistės, neturėtų būti sąmoningai ribojama pradėjus primaitinimą: Žindymą rekomenduojama tęsti pagal vaiko poreikį.
Mitai ir visuomenės požiūris
Vis dar gajūs mitai, kad po šešių ar dvylikos mėnesių mamos pienas tampa bevertis, kad dantų dygimas reikalauja nutraukti žindymą ar kad berniukus reikėtų žindyti trumpiau. Tyrimai šių teiginių nepagrindžia. Žindymas – tai asmeninis mamos ir vaiko sprendimas, kuriam kartais reikia daug pastangų ir palaikymo. Specialistė pabrėžia, kad tiek trumpai, tiek ilgai žindžiusioms mamoms reikalingas supratingumas ir pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.