Neurologė prašo įsidėmėti išsėtinės sklerozės požymius
Vieną dieną žmogus gali jaustis gerai, o kitą — netikėtai pajusti rankos arba kojos tirpimą, susidvejinti vaizdą ar pasikeisti eisena. Tai gali būti pirmieji išsėtinės sklerozės (IŠ) signalai – lėtinės centrinės nervų sistemos ligos, kuri paveikia judėjimą, regą ir kasdienį žmogaus gyvenimą, pradžia.
„Tai yra klastinga liga”, – sako Santaros klinikų gydytoja neurologė Rasa Kizlaitienė. Liga dažnai prasideda jauname amžiuje: daugeliui diagnozė nustatoma tarp 20 ir 40 metų. Dėl to svarbu, kad tiek pacientai, tiek gydytojai atkreiptų dėmesį į pirmuosius, kartais ne itin ryškius simptomus.
Kaip atpažinti pradines apraiškas
Pagrindiniai ankstyvieji požymiai gali būti: tirpimas ar nejautrumas vienoje kūno pusėje ar atskirose galūnėse, regėjimo sutrikimai (pvz., vienos akies regos praradimas arba dvispalvumas), dvigubas matymas, koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai, nuovargis, galvos svaigimas ir eisenos pasikeitimai. Šie simptomai kartais pasireiškia trumpai ir gali praeiti, todėl žmonės jų nevertina rimtai.
Svarbu žinoti, kad simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje vystosi uždegiminiai židiniai. Dėl to IŠ kartais painiojama su kitomis autoimuninėmis ar neuromuskulinėmis ligomis.
Rizikos veiksniai ir vitamino D reikšmė
Genetinė polinka į IŠ yra įrodyta, tačiau ligos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas siejamas su didesne IŠ rizika ir aktyvesne ligos eiga. Todėl gydytojai rekomenduoja atitinkamą vitamino D kiekio vertinimą ir, esant reikšmei, papildymą prižiūrint šeimos gydytojui ar neurologui.
Diagnostika ir gydymo galimybės
IŠ diagnozė remiasi ligos istorija, neurologiniu ištyrimu ir instrumentiniais tyrimais: magnetinio rezonanso tomografija (MRI), cerebrospinalinio skysčio tyrimais (oligoklonalinės juostos), evokuotų potencialų testais.
Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti ligą modifikuojantį gydymą, kuris gali sulėtinti relapsų dažnį ir ligos progresavimą.
Nors IŠ nėra visiškai išgydoma, šiandien prieinama keletas veiksmingų gydymo būdų: ligą modifikuojančios terapijos, simptomų gydymas, reabilitacija ir gyvenimo būdo pokyčiai. Rekomenduojama rūpintis fizine veikla, nutraukti rūkymą, kontroliuoti stresą ir stebėti vitamino D lygį.
Jei jus neramina vienas arba keli aprašyti požymiai, nepalikite jų be dėmesio: apsilankymas pas gydytoją neurologą gali padėti nustatyti priežastis ir pradėti tinkamą stebėseną ar gydymą. Ankstyvas žinojimas ir veiksmai gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir ligos valdymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.