Vištiena yra vienas dažniausių lietuviškų valgymų – ji nebrangi, greitai paruošiama ir pakankamai universalus baltymų šaltinis. Vis dėlto mitybos specialistai įspėja, kad ne visos paukštienos dalys yra vienodai naudingos sveikatai. Kai kurios dalys neturi reikšmingos maistinės vertės arba gali kelti riziką dėl didelio riebalų kiekio, bakterinės taršos ar perdirbimo metu naudojamų priemaišų. Šiame tekste aptarsime dažniausiai minimas problemas ir pateiksime praktinius patarimus, kaip saugiai rinktis ir gaminti vištieną.
Oda – riebalų ir galimų priemaišų šaltinis
Daugelis specialistų vienbalsiai nurodo vištos odą kaip labiausiai probleminę dalį. Joje dominuoja sočiųjų riebalų ir cholesterolis, o vitaminų praktiškai nėra. Keptos ar riebiose padažuose patiekiamos odos vartojimas didina kalorijų ir sočiųjų riebalų suvartojimą, kas ilgainiui gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Be to, pramoninėje gamyboje odoje gali likti cheminės medžiagos, pavyzdžiui, chloro junginiai, naudojami tam, kad paukštiena ilgiau atrodytų šviežia. Dėl to patariama prieš gaminant nuimti odą arba rinktis gerai žinomų tiekėjų produktus ir pjaustyti liesesnes mėsos dalis, pavyzdžiui, krūtinėlę be odos.
Sparneliai – daug riebalų, mažai baltymų
Sparneliai populiarūs užkandžiai, tačiau jų maistinė vertė dažnai pervertinama. Sparnelyje dominuoja audiniai aplink kaulus bei oda, todėl jie suteikia daugiau riebalų nei liesos raumeninės masės. Be to, tradiciškai gaminami kepti ar troškinti su saldžiai-rūgščiais ar labai sūraus skonio padažais, kurie priduria daug kalorijų ir druskos. Jeigu norite mėgautis sparneliais sveikiau, rinkitės orkaitėje keptus be odos, nuimkite perteklinį riebalą ir naudokite šviežius prieskonius vietoje saldžių glazūrų.
Plaučiai ir vidiniai organai – bakterinė rizika
Vidiniai organai, ypač plaučiai, kelia atskirą riziką dėl galimos bakterinės taršos.
Tokiuose organuose gali kauptis patogenai, pavyzdžiui, listerijos, salmonelė ar campylobacter, kurių sunaikinti kartais sudėtinga net ir intensyviai termiškai apdorojus. Dėl to žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema, vaikams ir pagyvenusiems rekomenduojama vengti paukštienos vidaus organų arba gaminti juos ypač atsargiai ir tik iš patikimo šaltinio.
Praktiniai patarimai saugesniam vartojimui
Norint sumažinti rizikas, rinkitės šviežią ar gerai užšaldytą paukštieną iš patikimų tiekėjų, atkreipkite dėmesį į etiketę ir kilmę. Saugus atitirpinimas ir atskiras indų naudojimas padės išvengti kryžminės taršos. Kepant ar virinant, naudokite mėsos termometrą – vidutinė vištienos minimaliai saugi temperatūra turi siekti apie 75 °C, kad būtų sunaikinti pavojingi mikroorganizmai. Taip pat verta mažinti odos ir matomų riebalų kiekį, vengti perdirbtų, paruoštų marinatų su daug druskos ir cukraus bei derinti vištieną su daržovėmis ir sveikais angliavandeniais.
Apibendrinant, vištiena gali būti sveikas baltymų šaltinis, tačiau reikėtų atsakingai rinktis dalis ir gaminimo būdus. Informuoti pasirinkimai ir kruopštus maisto tvarkymas padeda išsaugoti skonį ir sumažinti sveikatos rizikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.