„Esi tai, ką valgai“ – šis laiko patikrintas posakis atspindi pagrindinę tiesą apie mitybos svarbą žmogaus sveikatai ir gyvenimo trukmei. Šiuolaikinė mokslinė bendruomenė nuolat tiria, kaip įvairūs maisto produktai veikia žmogaus organizmą, siekdami nustatyti, kas gali prisidėti prie ankstyvos mirties ar lėtinių ligų vystymosi.
Ypač perdirbtas maistas ir jo poveikis sveikatai
Itin apdoroti maisto produktai apima įvairius paruoštus kepinius, užkandžius, gazuotus gėrimus, saldžius dribsnius ir termiškai apdorotus patiekalus. Jie dažnai pasižymi daugeliu kenksmingų savybių: dideliu kalorijų kiekiu, daug cukraus, sočiųjų riebalų, druskos, o taip pat dažiklių, emulsiklių bei kvapiųjų medžiagų naudojimu. Toks maistas dažnai būna skurdus vitaminų ir skaidulinių medžiagų, kurios yra būtinos organizmo funkcijoms palaikyti.
Pastaruoju metu daugėja mokslinių įrodymų, kad didelis ypač perdirbtų produktų vartojimas susijęs su nutukimu, širdies ligomis, diabetu ir net tam tikrų rūšių vėžiu. Tačiau iki šiol trūko ilgalaikių tyrimų, kurie išsamiai apžvelgtų sąsajas su mirtimi įvairių ligų kontekste. Šį spragą užpildė naujas, 30 metų trukęs JAV mokslininkų atliktas tyrimas.
Didelis tyrimas atskleidė ryšius su ankstyva mirtimi
Tyrime buvo stebimi daugiau nei 114 tūkstančių sveikų suaugusiųjų, iš kurių dauguma buvo slaugytojos ir sveikatos priežiūros specialistai, 34 metus. Tyrimo pradžioje niekas neturėjo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto. Kas dvejus metus dalyviai pildė informacijos apie sveikatos būklę ir gyvenimo įpročius anketas, o kas ketverius metus buvo vertinama jų mityba.
Per stebėjimo laikotarpį užfiksuota per 48 tūkstančius mirčių, įskaitant beveik 14 tūkstančių vėžio sukeltų mirties atvejų, virš 11 tūkstančių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų išplitusių ligų. Palyginti su žmonėmis, kurie mažai vartojo itin perdirbtą maistą, tie, kurie valgyti perdirbtų produktų vidutiniškai 7 porcijas per dieną, turėjo 4 proc.
didesnę bendrą mirties riziką.
Kuri maisto grupė yra pavojingiausia?
Ryškiausios sąsajos su ankstyva mirtimi buvo nustatytos tarp tų, kurie dažnai rinkosi iš anksto paruoštus mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių produktus. Po jų sekė saldinti gėrimai, saldūs pieno desertai bei itin apdorotas pusryčių maistas, kaip sausieji dribsniai. Šie produktai pasižymi ne tik dideliu kalorijų kiekiu, bet ir dažnai būna prisotinti dirbtinių priedų bei mažai naudingų maistinių medžiagų.
Visgi tyrėjai pabrėžia, kad bendras mitybos kokybės vertinimas yra svarbesnis už tiesioginį itin apdoroto maisto suvartojimą. Sveikos mitybos laikymasis gali žymiai sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir pratęsti gyvenimo trukmę, net kai išlaikomas tam tikras perdirbtų produktų kiekis.
Tyrimo privalumai ir ribotumai
Šis tyrimas išsiskiria savo plačia apimtimi, ilgu trukmės laikotarpiu ir išsamiais pakartotiniais dalyvių sveikatos bei mitybos vertinimais. Tačiau svarbu paminėti, kad kaip ir dauguma stebimųjų tyrimų, jis negali patvirtinti tiesioginių priežastinių ryšių. Taip pat yra tam tikrų sunkumų kategorizuojant itin perdirbtą maistą dėl sudėtingo perdirbimo procesų įvairovės.
Vis dėlto, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad jų išvados aiškiai rodo, jog tam tikrų rūšių itin perdirbtų maisto produktų vartojimą reikėtų kontroliuoti, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir kokybišką sveikatą. Šias žinias svarbu integruoti į visuomenės sveikatos strategijas ir individualius mitybos pasirinkimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.