Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų, tačiau ankstyva diagnostika ir prevencija gali ženkliai pagerinti gydymo sėkmę bei išgelbėti gyvybes. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas pabrėžia – tik aktyvi profilaktika ir reguliarus patikrinimas gali padėti laiku nustatyti ligą ir pradėti efektyvų gydymą.
Vienas iš didžiausių iššūkių yra gyventojų sąmoningumo stoka. Dauguma žmonių netikrina savo sveikatos tol, kol nepasirodo akivaizdūs simptomai. Kaip atkreipia dėmesį gydytojas, būtent dėl to patikros programos yra itin svarbios – jos leidžia profilaktiškai ištiesti gydymo ranką dar prieš atsirandant ligos požymiams.
Profilaktinė patikra – paprasta ir prieinama visiems
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa kviečia dalyvauti Lietuvos Respublikos gyventojus 50–74 metų amžiaus, kuriems nėra diagnozuotas storosios žarnos vėžys. Nuo 2024 metų lapkričio ši programa buvo pradėta vykdyti centralizuotai Kaune ir Vilniuje, o jau nuo 2026 metų planuojama išplėsti visoje šalyje.
Didžiausia naujovė – galimybė atlikti profilaktinį testą tiesiai namuose. Gyventojai gauna specialų mėgintuvėlį, instrukcijas ir voką, kuriuose gali nesudėtingai paimti išmatų mėginį slapto kraujavimo tyrimui. Tai ne tik sumažina atskirų vizitų skaičių gydymo įstaigose, bet ir mažina baimę bei psichologinę įtampą, kuri dažnai stabdo žmones nuo patikros.
Pacientės patirtis: diagnostikos kelias nuo baimės iki išgijimo
75 metų ponia Birutė pasidalijo savo istorija, kodėl svarbu nepamiršti profilaktikos. Ji pirmą kartą dalyvavo programoje, kai šeimos gydytoja rekomendavo atlikti testą. Nors pradžioje buvo nuvilta ir apimtą įvairių emocijų po teigiamo testo atsakymo, tolesni tyrimai parodė, kad liga aptikta ankstyvoje stadijoje, kai gydymas yra kur kas efektyvesnis ir sėkmingesnis.
Ponia Birutė praeityje kentėjo nuo užkietėjusių vidurių, tačiau nesijautė serganti.
Gydymo metu ji sulaukė profesionalios komandos paramos, patyrė chemoterapijos ir spindulių terapijos kursus. Svarbiausia, ką ponia pabrėžia – reikia susidraugauti su ligos gydymu ir nepanikuoti, nes tinkamas požiūris ir gydytojų palaikymas leidžia įveikti sunkumus.
Dažniausios baimės ir mitai, trukdantys pasitikrinti
Doc. dr. Audrius Dulskas atkreipia dėmesį į dažniausias priežastis, kodėl žmonės vengia profilaktinių patikrų – tai baimė sužinoti tikrąją diagnozę, trūksta informacijos bei nepagrįsti mitai apie tyrimo sudėtingumą. Iš tiesų, patikros programa yra paprasta, o tik 10–12 proc. testų būna teigiami, kuriems tiek tikrintis kolonoskopijos pagalba.
Gydytojas patvirtina, kad kolonoskopijos procedūra yra saugi ir atliekama su nejautra, todėl pacientai nepajunta diskomforto. Taip pat tyrimų laukimo laikas dažnai nėra ilgas – dauguma laukia ne ilgiau kaip dvi savaites, kas yra sparčiai ir profesionaliai organizuota Lietuvoje.
Apibendrinimas: profilaktika – raktas į sveikatą
Profilaktinės patikros kaip slapto kraujavimo išmatose testas yra svarbi ir efektyvi priemonė kovojant su storosios žarnos vėžiu. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik pagerinti gydymo rezultatus, bet ir sumažinti gydymo dali nebent reikalingumo bei komplikacijų riziką. Taip pat svarbu sklaidyti baimes ir stigma, įtikinti visuomenę, kad reguliari sveikatos kontrolė yra gyvenimo kokybės pagrindas.
Gydytojo Audriaus Dulsko žodžiais tariant, kiekvienas žmogus turi būti atsakingas už savo sveikatą ir nedelsti patikrinti, nes laiku atliktas tyrimas gali išgelbėti gyvybę ir užtikrinti pilnavertį gyvenimą be sunkios ligos. Stiprinant visuomenės informavimą ir švietimą, Lietuvoje galime tikėtis vis didesnio žmonių aktyvumo profilaktinėse programose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.