Saulės sukeliami nudegimai Lietuvoje vis dar dažni, nes nemaža dalis žmonių vis dar menkai vertina saulės riziką. Svarbu suprasti, kad net trumpas buvimas po tiesioginiais saulės spinduliais gali palikti ilgalaikes pasekmes odai: nuo skausmingų nudegimų iki pigmentinių pakitimų ir padidėjusios odos vėžio rizikos. Prevencija ir teisinga pirmoji pagalba yra svarbiausi žingsniai, kad žalą sumažintume.
Saulės rizika ir prevencinės priemonės
Profesorė pabrėžia, jog degintis nerekomenduojama: „– Yra tam tikros rekomendacijos, kad žmogus būtų kuo saugesnis. Tiesa, tokio dalyko kaip deginimosi dermatologai nesupranta. Visų pirma, pabrėžiame, kad degintis tikrai nėra rekomenduojama. Jeigu žmogus deginasi, pasekmės tikrai bus. Bet jeigu neįmanoma išgyventi be to, jeigu žmogus nori nuvažiuoti į pajūrį, pasideginti, pasimaudyti jūroje, tai vis tiek reiktų pridengti odą. Taip pat, jeigu sportuojame ar dirbame po tiesioginiais saulės spinduliais. Jeigu tai yra vasaros sezonas, po 11 valandos reikėtų būti po skėtuku iki maždaug 15-16 valandos. Tai yra pats aktyviausias laikas, aktyviausia radiacija. Net ir pastaruoju metu turėjome nemažai žmonių, kurie kreipėsi į mus ir sakė, kad saulėje nudegė net po 18 valandos vakaro. Saulė ir klimatas Lietuvoje tikrai keičiasi. Daugelis žmonių sako, kad Lietuvoje saulė nėra stipri, tačiau užtikriname, kad ji tikrai yra stipri.”
Praktiniai patarimai: naudokite apsauginį kremą su tinkamu SPF, dėvėkite platėjančias skrybėles ir apsauginius drabužius, vengti saulės tarp 11 ir 16 val. Ypač saugokite mažamečius – vaikams iki 3 metų tiesioginė saulė yra ypač žalinga.
Kremų ir greitesnio įdegio priemonių pavojai
„Bronzinį“ įdegį skatinančios priemonės gali būti klaidinamos ir pavojingos: „– Jeigu jame yra medžiagų, kurios skatina greitesnį tikrą įdegį, pigmento atsiradimą, tai nėra labai teigiama jūsų sveikatai. Tai reiškia, kad tu skatini stipresnį saulės spindulių pritraukimą į odą.
Tai gali būti geriamieji vaistai arba kremai. Juos labai dažnai siūlo soliariumuose. Tai nėra sveikatai saugu ar gerai. Žinoma, jeigu tu vieną kartą pasitepi, nieko neatsitiks, priklausomai nuo to, kiek laiko praleisite saulėje. Jeigu žmogaus galvoje yra viena mintis, kad jis nori degintis, nepriklausomai nuo pasekmių, tai jis ir deginasi. Sunku su tokiais žmonėmis, nes tai gali būti jam ir psichologinis momentas, nes jam sunku kitaip atsipalaiduoti.”
Todėl verčiau rinktis dirbtinio arba savaiminio įdegio priemones, kurios nereikalauja papildomos UV ekspozicijos, arba tiesiog mėgautis paplūdimio laiku be gulėjimo ant tiesioginės saulės.
Naminių priemonių nauda ir rizikos
Žmonės bando įvairiausias namines priemones: jodą, aliejus, net sviestą ar kavos vonias. Profesorė atsargiai vertina tokius eksperimentus ir primena apie alergijas: „– Nemažai lietuvių yra alergiški jodui. Tai galima juo pasitepti, išeiti į saulę ir oda gali nusilupti pūslėmis. Jodą mes kartais naudojame tam tikroms ligoms gydyti, bet reikia padaryti mėginį. Žmonės ko tik nedaro. Mano mama pasakojo, kad būdama studente virdavo kavą, pildavo į vonią ir į ją guldavosi, kad oda būtų gražesnė. Išradingumui kartais tikrai nėra ribų, bet ir dabar žmonės prigalvoja labai keistų ir neįprastų dalykų. Moterys, kurios ilgiau užsibūna namuose, daug ko sugalvoja. Ypač, kas liečia namines grožio priemones, pavyzdžiui, kaukes ar kremus. Moterims tai yra tam tikras užsiėmimas, bet jam dažnai trūksta žinių. Kita vertus, jeigu mes kalbame apie jodą ar kitas dažomąsias priemones, tai geriau kreiptis į vaistines, nes yra ir purškiamų, ir servetėlių.”
Dėl riebių produktų, pavyzdžiui, sviesto, reikia būti atsargiems: riebalai gali susilaikyti ant odos ir sulaikyti šilumą, todėl kai kuriais atvejais jie gali pabloginti savijautą. Tačiau priemonės, kurios vėsina ir traukia drėgmę, yra naudingos. „– Puikiai. Tai yra pati paprasčiausia, nesunkiai žmogui pasiekiama priemonė. Anksčiau dar buvo naudojami spiritiniai tepalai. Jeigu žmogaus oda yra nudegusi, ją pirmiausia reikia vėsinti. Kefyras labai gerai ištraukia drėgmę. Galima dėti kopūsto lapus, nes jis taip pat ištraukia drėgmę. Spiritiniai tepalai ištraukia drėgmę, bet sausina odą.”
Praktiškai: nudegusią vietą vėsinkite šaltu vandeniu, vėliau naudokite vėsinančias, drėkinančias priemones (kefyras laikomas namine, lengvai prieinama alternatyva, kopūsto lapai taip pat gali palengvinti būklę). Venkti tepti žaizdų riebalais be specialios paskirties, o esant rimtesniems nudegimams — kreiptis į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.