Dažnai svarstome, kas laukia žmogaus po mirties. Nors religijos ir kultūros siūlo skirtingas interpretacijas apie pomirtinį gyvenimą, medicina ir mokslo tyrimai gali gana tiksliai apibūdinti biologinius procesus, kurie vyksta kūne mirus. Žemiau išdėstyti aštuoni pagrindiniai pokyčiai, paaiškinti jų priežastys ir reikšmė teismo medicinai arba praktiniam pasirengimui laidotuvėms.
1. Atrodo, kad plaukai ir nagai auga
Dažnai pastebima iliuzija, kad plaukai ar nagai „auga“ po mirties. Iš tiesų augimo procesai nutrūksta — nebėra ląstelių dalijimosi. Po mirties oda dehidratuoja ir susitraukia, todėl atidengiamas daugiau nago ir plauko kotelio, tad jie vizualiai atrodo ilgesni.
2. Kūnas tampa kietesnis
„Raumenys po mirties sukietėja, nes iš organizmo dingsta adenozino trifosfatas, cheminė medžiaga, atsakinga už raumenų atsipalaidavimą po susitraukimo, – aiškino Judy Melinek, teismo medikė. – Adenozino trifosfatą gamina raumenų ląstelės. Kai žmogus nustoja kvėpuoti, nutrūksta ir jų gamyba. Būtent dėl to sukietėja raumenys.“ Rigor mortis (mirties sustingimas) paprastai prasideda po kelių valandų: veido raumenims dažniausiai po 2–4 valandų, didesnėms raumenų grupėms — po 6–12 valandų. Temperatūra ir raumenų būklė lemia greitį; šaltesnėje aplinkoje procesas vyksta lėčiau. Po kelių dienų raumenys ima irti ir kūnas vėl tampa minkštesnis.
3. Nesulaikomas šlapimas ir išmatos
Visi raumenys, įskaitant sfinkterius, atsipalaiduoja. Jei žarnynas ar šlapimo pūslė buvo pilni mirties momentu, turinys gali išbėgti. Tai dažnai nutinka netrukus po mirties ir yra fiziologinis padarinys, o ne sąmoningas veiksmas.
4. Dingsta raukšlės
Laidotuvių paslaugų atstovai pastebi, kad raumenų įtampa dingsta ir veido odos raukšlės gali išsilyginti, nes raumenys nebetraukiami. Jeffas Jorgensonas teigia, kad tai panašu į botokso poveikį — laikinas raumenų atsipalaidavimas. Vis dėlto senesnės odos pakitimai ir suglebimas išlieka.
5. Kartais galima girdėti dejones
Plaučiuose lieka oro. Kai kūnas judinamas arba krūtinė patiria spaudimą, oras gali praeiti per balso stygas ir sukelti dejones, aimanas ar cypimą. Tai mechaninis garsas, susijęs su išstumiamu oru, o ne sąmoningu veiksmu.
6. Kai kurios kūno dalys „gyvena“ toliau
„Kai žmogus nustoja kvėpuoti, o jo širdis nebeplaka, organai ima mirti, – sakė J.Melinek. – Tačiau ne visos ląstelės žūva iš karto. Yra laiko tarpas, per kurį žmogų galima atgaivinti. Organų transplantacijai jis dar didesnis.“ Tokius audinius kaip akies rageną, odą, kaulų čiulpus ir net širdies vožtuvus galima persodinti kitam asmeniui praėjus 15 valandų po to, kai žmogus nustoja kvėpuoti. Tiksli persodinimo galimybė priklauso nuo to, ar kūnas buvo vėsinamas, ir nuo organo tipo.
7. Ant odos atsiranda dėmių
Po širdies sustojimo kraujas suteka į žemiausias kūno vietas — tai vadinama hipostaze arba livor mortis. Jei kūnas ilgą laiką išbūna vienoje padėtyje, kraujo nuolydžiai sukietėja, ir odos spalvos pokyčiai tampa pastovūs (dažnai po 12 valandų). Forensikai šiuos pokyčius naudoja nustatydami mirties laiką ir kūno padėtį.
8. Žarnyno bakterijos tampa nevaldomos
„Bakterijos iš žarnyno ir kvėpavimo trakto patenka į kraujotakos sistemą, o iš ten pasklinda po visą organizmą,”- teigė J.Melinek. Bakterijų veikla kartu su autolize (ląstelių saviatėvišku ardymu) sukelia audinių irimą, dujų susidarymą ir būdingą nemalonų kvapą. Išsivysčiusi puvimo proceso eiga priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės ir prieigos vabzdžių.
Apibendrinant, pomirtiniai procesai vyksta nustatytomis fazėmis, jų trukmę ir eigą veikia aplinkos sąlygos, mirties priežastis ir kūno paruošimas. Medicinos žinios leidžia suprasti šiuos pokyčius, taip pat atlieka svarbų vaidmenį teikiant organų donorystės bei teismo medicinos paslaugas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.