Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) patvirtino, kad Prancūzijos institucijos pranešė apie pirmą istorijoje žmogaus užsikrėtimo Šamondos virusu (SHAV) atvejį. Iki šiol šis virusas buvo žinomas daugiausia kaip gyvūnų liga, aptinkama ūkininkystės aplinkoje, tačiau naujausias incidentas kelia rimtų klausimų dėl žmogaus sveikatos rizikos ir tolesnio stebėjimo svarbos.
Kas žinoma apie atvejį ir paciento būklę
Kol kas infekcija patvirtinta vienam pacientui, kuris gulėjo ligoninėje dėl sunkios ligos ir dėl bendros sveikatos būklės buvo labiau pažeidžiamas infekcijų bei jų komplikacijų. Pacientas mirė spalio pradžioje, tačiau medicininiai tyrimai dar nenustatė, ar Šamondos virusas buvo tiesioginė mirties priežastis arba tik viena iš kelių komplikuojančių aplinkybių. Atliekami tolesni medicininiai ir epidemiologiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti ligos eigą ir galimus perdavimo kelius.
Viruso paplitimas ir perdavimo mechanizmas
Šamondos virusas pastaraisiais mėnesiais aptiktas daugelyje Europos šalių: virusas buvo nustatytas ūkiuose Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje, taip pat Džersyje. Ankstesni stebėjimai parodė, kad virusas cirkuliuoja gyvūnų populiacijose ir plinta daugiausia per smulkius kraujasiurbinius mašalus iš Culicoides genties. Konkretūs rūšių vežėjai, atsakingi už perdavimą šiuo atveju, dar nėra identifikuoti.
Sezoniškumas ir rizikos veiksniai
Europoje mašalų aktyvumo laikotarpis paprastai tęsiasi nuo pavasario iki rudens ir priklauso nuo rūšies, geografinės vietovės ir oro sąlygų. Vėstant orams, daugumos šių rūšių aktyvumas mažėja, todėl natūralus sezoninis ritmas gali sumažinti perdavimo riziką. Tačiau klimato kaita ir šiltesnės žiemos gali pailginti aktyvių vektorių periodą, todėl būtina nuolat vertinti situaciją.
ECDC ir ES institucijų veiksmai
ECDC bendradarbiauja su Prancūzijos valdžios institucijomis, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), siekdama nustatyti galimą grėsmę visuomenės sveikatai.
Centre pabrėžiama valstybinių laboratorijų pajėgumų stiprinimo būtinybė ir papildoma parama valstybėms narėms, kad būtų galima laiku identifikuoti ir patvirtinti kitus galimus žmogaus užsikrėtimo atvejus.
Ką reikėtų žinoti visuomenei ir specialistams
Kol kas nėra įrodymų apie plačiai paplitusią žmogaus užsikrėtimo grandinę ar masinį perdavimą tarp žmonių. Vis dėlto sveikatos priežiūros specialistams rekomenduojama didinti budrumą pacientams, ypač tiems, kurie turi imuniteto sutrikimų ar lėtinių ligų. Ūkininkams ir gyvūnų priežiūros specialistams patariama stiprinti vektorių kontrolės priemones, stebėti gyvūnų sveikatą ir pranešti apie neįprastus simptomus veterinarijos tarnyboms.
Išvados
Pirmasis žmogaus atvejis – svarbus signalas apie poreikį stiprinti rėžimus, laboratorinius tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą. Nors šiuo metu nėra patvirtinta, kad Šamondos virusas būtų buvęs mirties priežastis, tolesni tyrimai yra būtini, siekiant aiškiai nustatyti rizikas ir parengti tinkamas prevencines priemones.