Pranešimai iš Prancūzijos patvirtino, kad Šamondos virusu pirmą kartą užsikrėtė žmogus. Atvejis nustatytas Liono ligoninėje, kur gydytas pacientas, kurio imuninė sistema buvo smarkiai nusilpusi. Pacientas mirė spalio pradžioje, o institucijos ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) pradėjo atidžiau stebėti šį patogeną.
Kas žinoma apie pacientą?
Pranešimuose nurodoma, kad prieš mirtį pacientui pasireiškė galvos smegenų komplikacijos, kurios, labai tikėtina, buvo susijusios su Šamondos virusu. Tačiau kol kas nėra galutinio įvertinimo, kiek šis virusas prisidėjo prie mirties. Svarbu pabrėžti, kad užsikrėtęs asmuo priklausė rizikos grupei dėl nusilpusios imuninės sistemos, todėl ligos eiga galėjo skirtis nuo potencialios sergamumo įprastoje populiacijoje.
Vyriausybinis pranešimas stengiasi nuraminti visuomenę: „Remiantis šiuo metu turimomis žiniomis apie virusą, kol kas nenustatyta jokio pavojaus visuomenės sveikatai”. Tačiau sveikatos priežiūros institucijos pabrėžia, kad šis incidentas reikalauja papildomų tyrimų ir nuolatinio stebėjimo.
Kaip plinta Šamondos virusas?
Šamondos virusas iki šiol buvo žinomas kaip gyvūnų patogenas. Daugumoje zoonozių atvejų pagrindiniai plitimo keliai yra tiesioginis kontaktas su užkrėstais gyvūnais, jų išskyromis arba per tarpininkus, tokius kaip erkių ar kitų kraujasiurblių vabzdžių platinami virusai. Konkrečios Šamondos viruso perdavimo detalės žmogui kol kas nėra pilnai ištirtos.
Dėl maisto produktų perdavimo rizikos visuomenė klausia, ar virusu galima užsikrėsti per pieno ar mėsos produktus. Bendros bendrosios rekomendacijos liepia vengti žalių pieno produktų, laikytis pasteurizavimo ir tinkamo maisto apdorojimo – aukšta temperatūra ir sanitarinės procedūros dažniausiai sunaikina daugumą virusų. Vis dėlto be laboratorinių duomenų negalima kategoriškai paneigti visų perdavimo galimybių.
Ką tai reiškia visuomenės sveikatai ir kokios priemonės būtinos?
ECDC ir nacionalinės tarnybos didina stebėjimą: intensyvesnė diagnostika, genomų sekvenavimas ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp veterinarijos ir medicinos institucijų.
Tokie veiksmai padeda nustatyti, ar atvejis yra vienetinis incidentas, ar reiškia platesnę riziką. Sveikatos specialistams rekomenduojama atkreipti dėmesį į pacientus su nusilpusiu imunitetu, kurie per kontaktą su gyvūnais arba rizikingomis aplinkomis gali būti labiau pažeidžiami.
Praktinės rekomendacijos gyventojams: vengti tiesioginio kontakto su sergančiais laukiniais ar naminiais gyvūnais, laikytis higienos, vengti vartoti nepasterizuotus pieno produktus ir nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, o ūkininkai ir veterinarai turėtų naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su gyvūnais.
Apibendrinant, nors vienas užsikrėtimo atvejis kelia susirūpinimą, šiuo metu nėra požymių apie plačią grėsmę visuomenės sveikatai. Reikalingi papildomi tyrimai, stebėsena ir informacija apie perdavimo mechanizmus, kad būtų galima tinkamai įvertinti riziką ir parengti prevencines priemones.