Žmogaus kūno anatomija nuolat atranda naujas įdomias detales, kurios keičia mūsų požiūrį tiek į sveikatą, tiek į grožį. Šiame straipsnyje nagrinėjama nepaprasta poodinio riebalinio audinio struktūra, kuri dar neseniai buvo neteisingai suprasta arba tiesiog nepastebėta, ir jos svarba ne tik mūsų kūno formoms, bet ir estetinei medicinai.
Anatomija skirstoma į makroanatomiją – tai, ką galima matyti ir suprasti plika akimi, ir mikroanatomiją, kuri reikalauja optikos pagalbos. Nustebino faktas, kad naujausias makroanatomijos atradimas buvo padarytas tik XX a. viduryje – žmogaus kūne ilgą laiką nematytos, tačiau akivaizdžios riebalinio audinio struktūros. Tai – poodinio riebalinio sluoksnio dariniai, kurie yra glaudžiai susiję su mūsų išvaizda.
Dažnai riebalai, ypač tie, kurie kaupiasi aplink juosmenį, šlaunis ar sėdmenis, laikomi nepageidaujamu mūsų kūno sluoksniu, sukeliančiu nepasitenkinimą. Vis dėlto pasirodo, kad šios riebalinės struktūros atlieka svarbią funkciją mūsų išvaizdai suteikti tam tikrų formų, o netgi estetinėje medicinoje pradeda būti vertinamos kaip pagalbininkės.
AIDS pandemija ir naujos estetinės medicinos galimybės
1980-aisiais AIDS pandemija sukrėtė pasaulį, ypač paveikdama gėjų bendruomenę tam tikruose JAV regionuose. Vėlyvosiose ligos stadijose viena iš pavojingiausių komplikacijų buvo lipodistrofija – riebalinio audinio praradimas, kuris paveikė veido ir viso kūno išvaizdą. Pacientai atrodė išsekę, o tai dar labiau slėgė jų psichiką ir socialinę integraciją.
Atsakant į šią problemą medicinos mokslininkai bei chirurgai pradėjo ieškoti galimybių atstatyti prarastus riebalų sluoksnius. Taip atsirado „fileriai“, kuriuos dabar plačiai naudoja estetinėje medicinoje veido atjauninimui, raukšlių šalinimui, lūpų formavimui, taip pat koreguojant po traumų ar operacijų atsiradusius defektus.
Vienas iš svarbiausių šios srities novatorių, plastikos chirurgas Davidas Teplica, dirbdamas Čikagoje, panaudojo riebalinio audinio autotransplantaciją – persodinimą iš vienos kūno vietos į kitą, norėdamas padėti AIDS pacientams atstatyti prarastą poodinį sluoksnį.
Ši technika pasižymėjo tuo, kad persodinti riebalai prigydavo, nes kūnas jų nerezorbuodavo, todėl gydymo rezultatai buvo stulbinantys ir nauji.
Embriologiniai krūtų kauburėliai ir jų įtaka kūno formai
Tyrinėdamas lipodistrofiją, D.Teplica pastebėjo, kad riebalinio audinio praradimas nevienodas skirtingose kūno vietose. Įdomu tai, kad žmonių liemenyje palei vadinamąją embriologinę krūtų keterą yra keletas riebalinio audinio kauburėlių, kurie anksčiau buvo tiesiog ignoruojami arba net neįvertinti kaip atskiros struktūros.
Šie kauburėliai atspindi mūsų tolimesnius biologinius protėvius – žinduolių proproprotėvių, kurių 18 krūtų skaičius ir išsidėstymas yra atgyvenusios kūno dalies transformacijos rezultatas. Šie poodiniai dariniai dabar lemia žmogaus liemens formą ir uždengia krūtinės ir pilvo raumenis, prisideda prie kūno linijų išraiškingumo.
Tokius embriogenetinius darinukus D.Teplica pavadino „nefunkcionuojančiais krūtų kauburiais“ (angl. „Vestigial Breast Mounds“). Šis atradimas buvo paskelbtas prestižiniuose plastinės chirurgijos leidiniuose ir tapo svarbiu postūmiu tolesniems riebalų persodinimo ir estetinės chirurgijos tyrimams.
Šiuolaikinės estetinės medicinos tendencijos ir riebalinio audinio reikšmė
Nuo to laiko kosmetinė chirurgija žengė milžinišką žingsnį į priekį. Atsirado tokios procedūros kaip liposculpting ir bodysculpting, kurios leidžia formuoti kūno linijas, mažinti perteklinį riebalų sluoksnį ir persodinti juos ten, kur pageidaujama – į veidą, biustą ar sėdmenis. Tai suteikia galimybę ne tik estetiškai tobulėti, bet ir rekonstrukciškai atkurti kūno formas po traumų ar ligų.
Riebalinio audinio persodinimas dabar neretai yra atliekamas ne tik dėl grožio, bet ir dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, atstatant nusilpusį ar deformuotą audinį po vėžio operacijų arba sužalojimų. Be to, riebaluose esančios kamieninės ląstelės suteikia papildomą atsinaujinimo galimybę, padeda atgaivinti nervinius ir kitus audinius.
Tačiau vis dar svarbu pabrėžti, kad riebalų persodinimo metodai nėra paprasti, juos tenka nuolat tobulinti, nes pirmosios autotransplantacijos nesulaukdavo visai sėkmės dėl riebalų rezorbcijos organizme. D.Teplica ir jo kolegos nuosekliai dirbo, tobulindami šią metodiką, kad būtų pasiekti geresni rezultatai.
Pasikeitęs požiūris į kūno riebalus ir jų grožio reikšmė
Iš pradžių riebalai buvo laikomi blogiu, kurio reikia nuolat atsikratyti, tačiau šiandien jie tapo neįkainojami estetinės medicinos sąjungininkai. Tinkamai valdomi ir perkelti riebalai leidžia ne tik koreguoti kūno linijas, bet ir atgaivinti senstančią veido odą bei pagerinti bendrą žmogaus išvaizdą.
Todėl kartais chirurgai net rekomenduoja paauginti pilvuką – daugiau riebalų gali būti išgaunama iš šios vietos ir persodinama į kitas kūno sritis, kuriose jų ilgesnė ir sveikesnė buvimo trukmė bei estetinė reikšmė yra didesnė, pavyzdžiui, veidas, biustas ar sėdmenys. Be to, tyrimai rodo, kad skirtingų rūšių riebalų – baltųjų, geltonųjų ir ruduosius – kiekis žmogaus kūne daro įtaką jo svoriui ir medžiagų apykaitai, o pastarieji, degindami kitus riebalus, gali padėti išlaikyti dailesnę kūno liniją.
Taigi mūsų kūno paslaptys tik įrodo, kad grožis ir sveikata eina koja kojon, o atradimai medicinos srityje ne tik sprendžia sudėtingas sveikatos problemas, bet ir atveria naujas galimybes mums visiems jaustis geriau savame kūne.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.