Vis didėjantis susidomėjimas senėjimo procesų sulėtinimu ir kūno sveikatos gerinimu skatino mokslininkus detaliau nagrinėti, kaip tinkama mityba gali paveikti organizmo būklę vyresniame amžiuje. Naujausias Sidnėjaus universiteto atliktas tyrimas atskleidžia, jog keisdami mitybos įpročius asmenys nuo 65 iki 75 metų gali žymiai sumažinti savo biologinį amžių vos per keturias savaites. Tai svarbus signalas, kad net ir vyresniame amžiuje galima reikšmingai pagerinti organizmo funkcijas bei sulėtinti senėjimo procesus.
Biologinis amžius skiriasi nuo chronologinio ir atspindi tikrąją organizmo būklę, jo funkcionavimo efektyvumą bei bendra sveikatos būklę. Tai reiškia, kad nors chronologiškai žmogus gali būti tam tikro amžiaus, jo organizmas gali būti jaunesnis arba vyresnis už metus pagal biologinius rodiklius. Šis skirtumas siejamas su gyvenimo būdu, mityba, fiziniu aktyvumu ir kitiems sveikatos veiksniams.
Šviesių tyrimų pagrindą sudarė keturi skirtingi mitybos planai, kuriuose užtikrintas 14 procentų baltymų kiekis visos energijos sudėtyje, gaunamų iš įvairių šaltinių. Tyrimo dalyviai buvo atsitiktinai paskirstyti į šias grupes, o ypač gerų rezultatų pasiekė tie, kurie laikėsi mažiau riebalų turinčios dietos arba pasirinkę daugiau augalinės kilmės baltymų bei didesnio kiekio angliavandenių. Šie pokyčiai pasireiškė per itin trumpą laiką – keturias savaites, kas rodo, kaip greitai organizmas reaguoja į tinkamus mitybos pokyčius.
Mitybos įpročių įtaka biologiniam amžiui
Švedijos Karolinskos instituto mokslininkas Adriánas Carballo Casla atkreipia dėmesį, kad nors tyrimas yra trumpalaikis, rezultatai leidžia daryti prielaidas apie mitybos poveikį biologiniam amžiui, tačiau nereikėtų manyti, kad senėjimo procesas sustabdytas. „Tyrimas rodo, kad biologiškai aktyvios medžiagos greitai reaguoja į mitybos pokyčius, tačiau jis labiau patvirtina jau žinomus principus – daugiau daržovių, ankštinių augalų ir neskaldytų grūdų bei mažiau perdirbto maisto“, – sako mokslininkas.
Jo teigimu, biologinius rodiklius veikia ne tik mityba, bet ir kiti veiksniai, tokie kaip fiziologija ar lėtinių ligų buvimas. Ilgalaikiai tyrimai taip pat rodo, kad mityba, kurioje gausu sudėtinių angliavandenių ir daugiausia augalinės kilmės produktų, gali ženkliai pagerinti bendrą sveikatą ir sulėtinti senėjimo procesus.
Ką svarbu žinoti apie tinkamą mitybą vyresnio amžiaus žmonėms?
Dalyvių grupė, kurios dieta buvo subalansuota taip, jog apie 14 procentų energijos tekdavo baltymams (daugiausia augalinės kilmės), apie 28–29 procentus – riebalams, o daugiau nei pusė – sudėtiniams angliavandeniams, pasiekė geriausius rezultatus mažinant biologinį amžių. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu vartoti sudėtinius, ilgai virškinamus angliavandenius, o ne cukrų ar greitai įsisavinamus maisto produktus, kurie organizmui duoda trumpalaikę energiją ir gali skatinti uždegimus.
Tinkama mityba turi ne tik fizinę, bet ir psichologinę reikšmę. Sveikas mitybos planas padeda ne tik mažinti ligų riziką, bet ir gerina bendrą savijautą, gerina miego kokybę, stiprina imuninę sistemą bei skatina energingumą bei gyvenimo kokybę.
Apibendrinant galima teigti, kad net ir vyresnio amžiaus žmonės gali ženkliai pagerinti savo organizmo funkcijas ir sumažinti biologinį amžių pasirinkdami subalansuotą, daug augalinės kilmės produktų turinčią mitybą. Tai ypač svarbu siekiant sulėtinti senėjimo procesus ir išlaikyti gerą sveikatą ilgą laiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.