2023 m. Lietuvoje nustatyti 1371 nauji plaučių, trachėjos ar bronchų vėžio atvejai, o per metus nuo šių ligų miršta daugiau nei tūkstantis žmonių. Tokie Vėžio registro duomenys kelia didelį susirūpinimą medikų bendruomenėje ir primena, kad plaučių vėžys dažnai lieka nepastebėtas, kol būna per vėlu gydyti.
Ankstyvosios patikros reikšmė
Ilgą laiką diskutuojama apie nacionalinės plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programos įdiegimą, tačiau kol kas sprendimai stringa. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė atkreipia dėmesį, kad prevencinės programos negali būti vienodos visoms vėžio rūšims: „Yra apie 200 vėžio rūšių ir dažnai sulaukiame klausimo, kodėl ne visiems vėžiams veikia prevencinės programos? Todėl, kad kai kurie vėžiai yra reti ir nėra pakankamai mokslinių įrodymų, jog tos programos veiktų“.
Tuo pačiu pažymima, kad bandomoji plaučių vėžio patikros programa parodė pranašumus: 76 proc. kviestų gyventojų dalyvavo, vienam pacientui nustatytas plaučių vėžys, 14 dalyvių aptikti židiniai, reikalingas stebėjimas, o net 8 iš jų buvo nerūkantys žmonės. Tai rodo, kad patikros gali aptikti ligas ankstyvose stadijose ir tarp grupių, kurios tradiciškai nebuvo laikomos aukštos rizikos.
Ką atskleidė tyrimas
Prof. Edvardas Danila pabrėžia, kad mažos dozės kompiuterinė tomografija (KT) ne tik identifikuoja plaučių pakitimus, bet ir „užgriebia” kitus organus: širdį, kepenis, antinksčius, inkstus, kasą. „Iš tų žmonių, kuriuos tyrėme, padarėme labai mažų dozių kompiuterinę tomografiją, net 18 proc. aptikome kitą ligą“, – sakė E. Danila. Tokie radiniai suteikia papildomą naudą sveikatos sistemai: ankstyvas kitų ligų aptikimas leidžia užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms ir didesnėms gydymo išlaidoms ateityje.
Tyrėjų skaičiavimais, gerai suorganizuota plaučių patikros programa galėtų leisti valstybės biudžetui per penkerius metus sutaupyti apie 25 mln.
eurų ir išgelbėti maždaug 310 žmonių nuo priešlaikinės mirties. „Nebūtų jokios naštos biudžetui. Kaip tai įmanoma? Aptiktos ligos, ne tik plaučių vėžys, kurių raidą galima sustabdyti arba net visiškai jų išvengti“, – teigė profesorius.
Praktiniai iššūkiai ir simptomai
Vis dėlto diskusijos tęsiasi dėl tikslingos tikslinės grupės apibrėžimo ir resursų poreikio. N. Čiakienė atkreipia dėmesį, kad daugelyje šalių patikros programa orientuojama į ilgą rūkymo stažą turinčius asmenis (angl. heavy smokers). Taip pat keliamas klausimas dėl žmogiškųjų išteklių: nors taikomas dirbtinis intelektas, vis tiek reikalingas didelis radiologų įsitraukimas, tad nacionalinis mastas pareikalautų laiko ir galėtų paveikti kitų gydymo sričių veiklą.
Plaučių vėžio simptomai dažnai būna subtilūs arba jų išvis nėra. Jei navikas auga plaučių audinyje, skausmo receptorių nėra – todėl ligonis nejaučia skausmo. Kosulys, labiausiai pastebimas simptomas, nėra specifinis: jis gali atsirasti dėl astmos, po virusinių infekcijų ar tiesiog dėl rūkymo. Todėl svarbu, kad gydytojai atkreiptų dėmesį į pakitimus kosulio pobūdyje ar jo intensyvumo padidėjimą, ypač tarp rūkorių.
„Atėjo laikas priimti sprendimą, kuris priklauso ne nuo mūsų, o nuo sveikatos politikos formuotojų“, – pabrėžia E. Danila, ragindamas priimti sprendimus, grindžiamus duomenimis ir ilgalaike nauda visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.