Lietuva kartu su sąjungininkais svarsto įvairius saugumo stiprinimo scenarijus, o tarp aptariamų klausimų atsidūrė ir galimos branduolinio atgrasymo priemonės. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad vyksta diskusijos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galimų sprendimų, susijusių su NATO branduolinio atgrasymo politika.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad kalbos apie branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje taikos metu neatitinka realios situacijos. Pasak jo, tokie scenarijai galėtų būti svarstomi tik išskirtinėmis aplinkybėmis – krizės arba karo metu.
Ministras: taikos metu apie dislokavimą nekalbama
Komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, R. Kaunas akcentavo, kad Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, privalo vertinti visas galimas saugumo užtikrinimo priemones. Tačiau jis pabrėžė, kad taikos sąlygomis Lietuvoje nėra planų dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Ministro teigimu, krizės ar karo atveju valstybė turėtų pasinaudoti visomis NATO teikiamomis atgrasymo priemonėmis, įskaitant JAV ar Prancūzijos branduolinio arsenalo teikiamas galimybes.
Diskusijas paskatino JAV svarstymai
Nauja diskusijų banga kilo po to, kai tarptautinė žiniasklaida pranešė apie JAV svarstymus ateityje išplėsti branduolinio atgrasymo infrastruktūrą Europoje. Skelbta, kad NATO rytinio flango valstybės, tarp jų ir Baltijos šalys, domisi galimybėmis stiprinti sąjungininkų karinį buvimą regione.
Šiuo metu amerikiečių branduoliniai ginklai yra dislokuoti keliose NATO valstybėse, tarp jų Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Turkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Ką šiuo metu numato Lietuvos Konstitucija?
Vienas svarbiausių aspektų šioje diskusijoje – Lietuvos Konstitucijos nuostatos. Šiuo metu pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje jau buvo pasigirdę svarstymų apie galimą šios nuostatos peržiūrėjimą. Prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie politikai yra pripažinę, kad saugumo situacija Europoje verčia diskutuoti ir apie anksčiau sunkiai įsivaizduojamus scenarijus.
Kodėl ši tema tapo tokia aktuali?
Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą NATO rytinio flango valstybės vis aktyviau ieško papildomų atgrasymo priemonių. Baltijos šalys ir Lenkija nuolat pabrėžia būtinybę stiprinti sąjungininkų karinį buvimą regione.
Kita vertus, branduolinių ginklų klausimas išlieka vienu jautriausių tarptautinėje politikoje. Bet kokie sprendimai šioje srityje paprastai reikalauja ne tik karinio, bet ir politinio, teisinio bei visuomeninio sutarimo.
Sprendimų kol kas nėra
Nors diskusijos vyksta, jokių oficialių sprendimų dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lietuvoje nėra priimta. Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad šiuo metu kalbama apie galimų scenarijų vertinimą ir saugumo planavimą, o ne apie konkrečius veiksmus artimiausiu metu.
Todėl šiuo metu svarbiausia žinia gyventojams – vyksta diskusijos dėl ilgalaikių saugumo sprendimų, tačiau kalbos apie branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje taikos metu neatitinka oficialios valstybės pozicijos.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.