Šlapimo spalva gali keistis dėl išgerto vandens kiekio, maisto ar vaistų. Todėl neįprastas atspalvis kartais nesukelia didelio susirūpinimo. Vis dėlto yra vienas pokytis, į kurį gydytojai rekomenduoja sureaguoti, net jeigu nieko neskauda.
Vieną dieną šlapimas gali būti tamsesnis nei įprastai, kitą – visai skaidrus. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, gali nudažyti jį rausvai. Tačiau svarbiausia nespręsti vien pagal spalvos paaiškinimą, jei kyla įtarimas, kad matote kraujo.
Kurio požymio negalima ignoruoti?
NHS rekomenduoja pasitikrinti pastebėjus kraują šlapime – net jei jo nedaug arba abejojate, ar tai kraujas. Jis gali būti rausvas, raudonas ar tamsiai rudas. Priežastys įvairios: šlapimo takų infekcija, akmenys, kai kurios inkstų ligos ir rečiau piktybiniai susirgimai. Tik ištyrimas leidžia atskirti šias būkles.
Ką galite padaryti patys?
Jei pastebėjote tokį pokytį, nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją ar skubios konsultacijos tarnybą. Pravartu prisiminti, ar buvo skausmas, karščiavimas, dažnas šlapinimasis, naujų vaistų ar maisto produktų. Gydytojas gali paskirti šlapimo ir kitus tyrimus.
Dar viena svarbi detalė
Spalvos pasikeitimas kartais paaiškinamas maistu ar vaistais, tačiau kraujo šlapime galimybės negalima atmesti vien iš pirmo žvilgsnio. Svarbu tai, kad šlapimo takų ar inkstų problemos gali pasireikšti be skausmo. Kuo anksčiau aptariamas toks požymis, tuo lengviau pasirinkti reikalingus tyrimus, o kartais ir laiku nustatyti rimtesnę būklę.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jeigu kraują šlapime lydi stiprus šono skausmas, krešuliai, negalėjimas pasišlapinti, aukšta temperatūra ar ryškus silpnumas, reikalingas skubus įvertinimas. Neatidėliokite dėl to, kad simptomai praėjo savaime.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.