Galvos smegenų navikai sudaro apie 2 proc. visų onkologinių susirgimų. Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 400–450 naujų atvejų, iš kurių apie 60 proc. sudaro smegenų vėžys. Tai plati ir sudėtinga grupė ligų, kurioms būdingas įvairus klinikinis vaizdas – nuo besimptomių auglių iki greitai progresuojančių ir agresyvių formų.
Kam dažniau pasireiškia ir kaip formuojasi navikas
– Kokio amžiaus žmonės įprastai serga smegenų vėžiu?
– Šita liga serga ir vaikai. Jie dažniausiai būna 3–12 metų amžiaus. Tarp suaugusiųjų didžiausias sergamumas yra 40–70 metų amžiaus grupėje.
– Kas nutinka, jog žmogaus smegenyse ima formuotis auglys?
– Smegenys sudarytos iš neuronų ir atraminių (glialinių) ląstelių. Jose įvyksta genetinės mutacijos, prasideda ląstelių dauginimasis, kurio neturėtų būti smegenų audinyje. Iš glialinių ląstelių ima formuotis navikas. Kaip ir kitose organų sistemose, navikas auga be aiškių ribų, išskiria tam tikrus baltymus, kurie naikina aplinkines ląsteles. Jų vietą užima augantis navikas.
Be pagrindinių naviko formavimosi mechanizmų, svarbu žinoti, kad auglys gali formuoti savo kraujagysles ir infiltruoti aplinkinį audinį. Skiriasi ir navikų elgsena: smegenų navikai retai metastazuoja į kitus organus, tačiau jie gali recidyvuoti gretimose smegenų vietose, kas komplikuoja gydymą.
Pagrindiniai simptomai ir kodėl jie skiriasi
– Kokie simptomai gali pasireikšti žmogui, kurio galvos smegenyse susiformavo auglys?
– Smegenys – labai aktyvus organas. Naviko simptomatika priklauso tiek nuo jo dydžio ir piktybiškumo, tiek nuo lokalizacijos. Maži navikai, kurie spaudžia smegenis ir dirgina smegenų žievę, gali pasireikšti pirmą kartą gyvenime įvykusiu epilepsijos priepuoliu. Todėl tokiais atvejais neurologai visada atlieka tyrimus, kad būtų atmesta arba patvirtinta smegenų auglio galimybė.
Dideli navikai gali užaugti „nebyliose“ smegenų zonose. Pradėję spausti smegenis jie pradeda trikdyti smegenų kraujotaką natūraliai galvos smegenyse besigaminančio skysčio nutekėjimą. Tada pasireiškia galvos skausmai, su pykinimu ir vėmimu.
Tačiau nereikėtų išsigąsti. Tik 1 proc. galvos skausmų yra dėl pirminio smegenų auglio.
Simptomai priklauso nuo lokalizacijos: kaktinės skilties navikai keičia pažintines funkcijas, gali sukelti asmenybės pokyčius ir šlapimo nelaikymą; smilkininės skiltys – specifinius epilepsijos priepuolius, uoslės haliucinacijas; momeninės ir pakaušinės skiltys – sutrikimus susijusius su skaitymu, rega ar erdviniu suvokimu; smegenų kamieno pažeidimai dažnai pasitaiko vaikams ir lemia akių judesių sutrikimus bei dvejinimąsi.
Diagnostika ir gydymo galimybės
– Kokiais metodais diagnozuojamas smegenų vėžys?
– Naviką pamatome atlikę kompiuterinės tomografijos tyrimą. Bet šnekant apie gydymą, to neužtenka. Tiek diagnostikos tikslais, tiek ruošiantis operaciniam gydymui, atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Tai žymiai informatyvesnis metodas, kuris padeda atskirti naviką nuo aplinkinės smegenų reakcijos – taip vadinamo smegenų paburkimo. MRT taip pat leidžia prognozuoti, kuria kryptimi navikas yra linkęs plisti.
Magnetinė spektroskopija – metodas, padedantis išsiaiškinti, ar galvoje iš tikrųjų yra navikas, ar tai smegenų uždegimas. Dažnai diagnozei reikalingas kelių metodų derinys, o galutinį naviko tipą nustato patologai ištirdami audinį po biopsijos ar operacijos.
– Ar visada galima operuoti smegenyse esantį naviką?
– Pasitaiko atvejų, kai navikas yra funkciškai aktyviame pusrutulyje, apimantis gilumines smegenų struktūras. Gydytojas žino, kad po operacijos bus labai grubi neurologinė simptomatika. Tokiais atvejais operacija vis tiek atliekama. Tačiau tai būna kitos apimties invazija – per mažą skylutę atliekama naviko biopsija, kad galėtume sužinoti, kokios ląstelės vyrauja auglyje, kaip greitai jos dauginasi.
Žinant visas aplinkybes, parenkamas tolimesnis gydymas: spindulinė terapija, chemoterapija ar jų kombinacijos. Kai kuriuos navikus galima radikaliai pašalinti, kitiems reikalingas minimaliai invazyvus požiūris diagnostikai ir paliatyviajam gydymui.
Išgyvenamumas ir svarstymai
– Kokie smegenų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje?
– Išgyvenamumas, žinoma, priklauso nuo naviko rūšies ir jo piktybiškumo. Be aiškių ribų augantys navikai yra skirstomi į keturis laipsnius: gerybinius, pusiau gerybinius, pusiau piktybinius ir piktybinius. Naviko laipsnį nustato patologai, kai atliekama biopsija arba po to, kai auglys jau pašalinamas. Tiriami navikinių ląstelių branduoliai, jų gebėjimas daugintis, patologinių kraujagyslių ir irimo vietų skaičius.
Gerybinės formos ligonių išgyvenamumas gali būti ilgas – yra pacientų, kuriems operacija atlikta prieš daugiau nei dešimtmetį ir jie išlieka gyvi. Piktybiškiausi atvejai turi trumpesnę prognozę, tačiau kiekvienas atvejis individualus, ir naujos gydymo strategijos nuolat gerina pacientų perspektyvas.
Svarbiausia – neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei atsiranda nuolatiniai neurologiniai simptomai, įskaitant naujus, nepaaiškinamus galvos skausmus, priepuolius, regos ar kalbos sutrikimus, koordinacijos praradimą ar staigius asmenybės pokyčius. Ankstyva diagnostika ir tarpdalykinių specialistų komanda – chirurgai, neurologai, onkologai, patologai – ženkliai pagerina gydymo galimybes.