Didelis tarptautinis tyrimas, apjungęs daugiau nei du milijonus žmonių iš 39 šalių, atkreipia dėmesį į penkis pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: rūkymą, aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolį, netinkamą kūno svorį (per didelį arba per mažą) ir diabetą. Remiantis žurnale The New England Journal of Medicine publikuota analize (2025-03-30), šie veiksniai sudaro maždaug 50 % visuotinės širdies ligų naštos – tai apima sergamumą, mirtingumą bei su liga susijusias socialines ir ekonomines išlaidas.
Kas rodo tyrimas ir kokia yra nauda
Tyrimo autoriai vertino viso gyvenimo riziką iki 90 metų amžiaus, palygindami žmones, turinčius visus penkis rizikos veiksnius 50 metų amžiuje, su tais, kurie jų neturėjo. Rezultatai parodė akivaizdžią naudą: moterys be minėtų veiksnių vidutiniškai gyveno apie 13 metų ilgiau be širdies ligų, o vyrai – apie 11 metų. Kalbant apie bendrą išgyvenamumą, moterys be rizikos veiksnių gyveno maždaug 14,5 metų ilgiau, o vyrai – beveik 12 metų.
Veiksnių sąveika ir gydytojų komentarai
Visi penki veiksniai dažnai pasireiškia kartu ir stiprina vienas kito žalą. „Žmonės su aukštu kraujospūdžiu ir aukštu cholesteroliu dažnai turi ir nutukimą, o tai paaiškina, kodėl jų padidėjusi širdies ligų rizika nestebina“, – sako dr. Ericas Rimm iš Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos. Jis pabrėžia, kad nors rūkymas tam tikrose populiacijose mažėja, kiti veiksniai paplitę didėja su amžiumi, todėl svarbu laiku imtis prevencinių priemonių.
Kraujospūdis: kodėl jis toks svarbus
Aukštas kraujospūdis yra vienas iš svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių. Beveik 70 % žmonių, sulaukusių 65 metų, turi aukštą kraujospūdį, tačiau tik maždaug ketvirtadalis jų jį kontroliuoja. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad net pusė žmonių, kuriems diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis, po metų nebevartoja paskirtų vaistų. Nors aukštas kraujospūdis dažnai apibrėžiamas kaip 130/80 mm Hg ar daugiau, normalus rodiklis laikomas 120/80 mm Hg.
„Jūsų kraujospūdį gali paveikti daugybė skirtingų dalykų, tokių kaip, kaip neseniai gėrėte kavos puodelį ar ar skubėjote į gydytojo apžiūrą“, – sako dr. Rimm. Todėl gydytojams dažnai rekomenduojama pakartotinai matuoti kraujospūdį per kelis vizitus.
Praktiniai žingsniai ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Net esant rizikos veiksniams, galima ženkliai sumažinti širdies ligų riziką koreguojant gyvenimo būdą. „Tačiau jei sulaukiate 50 metų ir turite daugybę šių rizikos veiksnių, tikrai laikas imtis pokyčių dėl didžiulės įtakos, kurią tai gali turėti jūsų gyvenimo trukmei“, – sako dr. Rimm. Pagrindinės rekomendacijos: sveika mityba, alkoholio vartojimo ribojimas, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, ir vaistų vartojimo bei gydymo plano laikymasis, jei paskirti.
Be to, naujesni atradimai apie cirkadinę mediciną siūlo paprastus žingsnius rytinei sinchronizacijai: valgyti daugiausia kalorijų pirmoje dienos pusėje, gauti ryto saulės šviesos, laikytis nuoseklų miego grafiko, riboti ekranų laiką vakare ir aptarti vaistų vartojimo laiką su gydytoju. „Tačiau jei jūsų kraujospūdis yra netgi ties riba, tai turėtų būti signalas pasikalbėti su gydytoju apie tai, ką galite padaryti, kad jį sumažintumėte“, – priduria dr. Rimm.
Apibendrinant: dauguma širdies ligų galima išvengti arba atidėti, imantis paprastų, bet nuoseklių prevencinių priemonių ir bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.