Žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis–Stano viešai dalijasi savo patirtimi apie kovą su vėžiu, knygos rašymo motyvus ir gyvenimo pokyčius po diagnozės. Renginio akcentai – ne tik asmeninės istorijos, bet ir praktiniai patarimai, kaip fizinis aktyvumas ir tinkama mityba gali padėti gydymosi metu bei mažinti onkologinių ligų riziką.
Konkrečias prisiminimų detales apie Stano sveikatą renginio metu perteikė bičiulis aktorius. „Pamenu, mes važiavome naktį su Stano iš koncerto, jis blogai jautėsi ir privertė mane jį užvežti į ligoninę. Peršvietė jam plaučius, daktarė pasakė, kad viskas gerai. Stano jai parodė kažkokią dėmę nuotraukoje ir aiškinosi, ką ji reiškia”, – Stanislavo Stavickio-Stano knygos pristatyme pasakojo aktorius Marius Jampolskis.
Apie draugo knygą Jampolskis sakė: „Naudojo daug terminų, daktarė įrodinėjo, kad ten nieko nėra, o aš pajuokavau, kad Stanislavskis karste apsiverstų pamatęs, kaip Stano vaidina mokslininką, mediką. Tai vienintelė istorija knygoje, kurioje dalyvavau aš. Apie jo ligą sužinojau iš žurnalistų. Primenu, kad kalbu apie tą žmogų, su kuriuo 10 metų praleidau daugiau laiko nei su savo šeima. Stanislavas visada buvo slapukas ir slėpė savo asmeninį gyvenimą ne tik nuo žiniasklaidos, bet ir nuo visų aplinkinių. O dabar jis parašė knygą. Ji mane privertė kitomis akimis pažiūrėti į savo bičiulį, pažinti tokį pažeidžiamą ir tikrą. Tai yra labai sąžininga knyga, sąžininga iki nejaukumo”.
Knyga, motyvacija ir parama
Stano aiškina, kodėl nusprendė apie tai rašyti ir dalintis patirtimi su plačiau: „Kodėl aš parašiau šią knygą? Na, pasakysiu šiek tiek juokingai: kai sužinojau diagnozę, pagalvojau, kad man ragai, todėl reikia parašyti knygą, kad po to vaikai bent kažką žinotų apie mane. Su tokiais jausmais ir pradėjau rašyti”, – pasakojo Stano.
Jis atvirauja, kad knyga apima pirmuosius metus po diagnozės ir rašant suprato, jog vėžys yra liga, kurią galima gydyti. „O tada pagalvojau – tai kam knyga reikalinga? Joje yra papasakota apie vienerius metus, nuo tos dienos, kai sužinojau diagnozę. Parašęs ją supratau, kad vėžį galima gydyti. Yra chemoterapija, radioterapija, imunoterapija. Po kelerių metų ir kitokie gydymo būdai atsiras. Negalima išgydyti daug sunkesnės ligos, tai yra nemeilės, pykčio, kurio aplink pilna. Tik susirgęs vėžiu supratau, kiek turiu to juodumo savyje. Šia knyga bandžiau suprasti pats save”, – pridūrė autorius.
Prireikė pagalbos rašant knygą: autorius kreipėsi į rašytoją Liudviką Jakimavičių. Be to, susitarimu nuspręsta dalį pajamų skirti onkologinių ligonių konsultacijoms. „Kai Stano baigė rašyti, pasiūlė mintį, kad kažkaip galėtų prisidėti prie Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos ( POLA ) veiklos. Sutarėme, kad vienas euras nuo kiekvienos knygos bus skirtas onkologiniams ligoniams teikti nemokamas konsultacijas. Noriu pasakyti, kad daugiau nei pusė onkologinių ligonių pasveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą, todėl reikia nebijoti apie tai kalbėti”, – sakė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Fizinis aktyvumas ir mityba: praktiniai patarimai
Renginyje akcentuota, kad judėjimas ir stiprinančios treniruotės padeda tiek reabilitacijoje, tiek prevencijoje: remdamiesi moksliniais tyrimais, POLA organizuojamų užsiėmimų lektoriai tvirtina, kad specialios didelio intensyvumo jėgos treniruotės padeda išvengti onkologinių ligų. Tai reiškia: individualiai parinktas krūvis, reguliarumas ir profesinė priežiūra yra svarbūs elementai, kurie mažina komplikacijų riziką ir gerina gyvenimo kokybę.
Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit atkreipė dėmesį į mitybos rizikos veiksnius. „Vienas iš rizikos veiksnių – perdirbta raudona mėsa, rūkyti jos gaminiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad perdirbta mėsa daro beveik tokią pat žalą organizmui kaip ir tabako dūmai. Taip pat reikia nepamiršti, kad per daug kepinta, gruzdinta mėsa irgi yra žalinga, nes tokiu atveju susidaro kancerogeninės medžiagos. Viskas turi būti su saiku, nereikia atsisakyti to vasaros malonumo, bet reikia pasirinkti tinkamai. Mėsos marinatui turi būti parinkti natūralūs prieskoniai, o mėsa neperkepta”, – sakė gydytoja dietologė.
Tą pačią temą gydytoja tęsė apie cukrų: „Kitas onkologiniams susirgimams įtakos turintis mitybos įprotis – per daug cukraus. Nėra sveiko cukraus, nesvarbu, jis būtų sirupe ar paprastoje formoje. Dažnai matome receptus, pavadintus sveikuoliškais, pavyzdžiui, sveikuoliškas tortas. Jis tikrai nėra sveikuoliškas, nes jei jame nėra cukraus, tai bus sirupas ar sutirštintas pienas”, – sakė gydytoja dietologė.
Praktiniai pagrindai: riboti perdirbtą mėsą ir smarkiai kepintą maistą, mažinti pridėtinio cukraus kiekį (rekomenduojama apie 6 arbatinius šaukštelius per dieną, įskaitant ir vaisių bei pieno produktus), daugiau daržovių (apie 400 g per dieną), sveiki riebalai (daugiau omega-3, mažiau omega-6) bei reguliarus miegas ir judėjimas – tai kompleksiški žingsniai, kurie sumažina lėtinės bei onkologinės ligų riziką.
Be to, svarbu neignoruoti ankstyvos diagnostikos ir psichologinio palaikymo: kalbėtis apie ligą, ieškoti specialistų ir bendruomenės pagalbos padeda ne tik sveikatos rodikliams, bet ir emocinei gerovei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.